Parama parašus rinkti pinigais ir veiksmu:
VšI Pilietinė žiniasklaida Gediminas Paplauskas
Įmonės kodas 303301403
LT917300010145607640 SwedBankas
Šaukliai internete:
ekspertai.eu
šauksmas
laisvas laikraštis
Birželio 3-iosios grupė.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Zigmas Vaišvila
Lietuvos Respublikos Seimo nariai
Audrius Nakas ir Valerijus Simulikas
2016 m. sausio 22 diena Vilnius
2015 m. lapkričio 26 d. Lietuvos Respublikos Seimas skubos tvarka neapdairiai priėmė įstatymą "Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo". Lietuva įsipareigojo žaibiškai priimti ir visokeriopai globoti bet kurį nelegalų atvykėlį - teroristą ar neteroristą, net netraukti jo baudžiamojon atsakomybėn.
Nelegalių atvykėlių teisės priešpastatomos Lietuvos piliečių teisėms, todėl galimai pažeidžiamas Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnis, įpareigojantis mūsų valstybę užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, Lietuvos piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves.
Europos Sąjungos prezidentas Donaldas Tuskas paskelbė, kad Šengeno zona gali subyrėti per du mėnesius, tačiau dėl šios grėsmės realių sprendimų ES vadovybė vis dar nepriima.
Lietuvos piliečiai savo siūlymais ir sprendimais turi aktyviai dalyvauti valstybės kūrimo ir vystymo darbuose. Tam trukdo senstelėjusi Konstitucijos nuostata dėl 300 tūkstančių piliečių pritarimo referendumo inicijavimui.
Būtų labai gerai, jei referendumai taptų nuolatine mūsų pilietinės visuomenės veikla.
Birželio 3-iosios grupė nuoširdžiai kreipiasi į visas Lietuvos politines partijas, visuomenines organizacijas, profsąjungas, religines ir nereligines bendruomenes, sambūrius, piliečius ir žiniasklaidą telktis bendram darbui surinkti po 50 000 Lietuvos piliečių parašų VRK išduodamuose lapuose, įpareigojant Lietuvos Seimą neatidėliotinai svarstyti šiuos įstatymų projektus:
1. Pabėgėliai.
Dėl 2015 m. lapkričio 26 d. priimto LR įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo" pripažinimo netekusiu galios.
2. Referendumas.
Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pakeitimų, nustatant, kad referendumas skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, ir kad referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu."
Spaudos konferencijoje Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras Zigmas Vaišvila, 50000 parašų pilietinės iniciatyvos dėl nelegalios imigracijos užkardinimo ir Konstitucijos keitimo koordinatorius Kazimieras Juraitis, Lietuvos aeroklubo prezidentas Jonas Mažintas ir Lietuvos liaudies partijos atstovė Danguolė Tautvydienė pateiks informaciją apie:
2016 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vasario 5 d. LR vyriausioji rinkimų komisija vienbalsiai įregistravo Lietuvos piliečių įstatymų leidybos iniciatyvinę grupę dėl 2015 m. lapkričio 26 d. Seimo skubos tvarka priimto Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" pakeitimo pripažinimo netekusiu galios. Šiuo įstatymu Lietuva įsipareigojo beatodairiškai ir žaibiškai priimti, visokeriopai globoti bet kurį nelegalų atvykėlį - teroristą ar ne teroristą, net netraukti jo baudžiamojon atsakomybėn.
Nelegalių atvykėlių teisės dirbtinai priešpastatytos Lietuvos piliečių teisėms, neatkreiptas dėmesys į Lietuvos Konstitucijos 135 straipsnio reikalavimą valstybei užtikrinti šalies saugumą ir nepriklausomybę, Lietuvos piliečių gerovę ir pagrindines jų teises bei laisves.
Europos Sąjunga jau svarsto Šengeno zonos likimo klausimą, tačiau realių sprendimų dėl naujų akivaizdžių grėsmių nepriima.
Todėl šiandien Lietuvai labai svarbi mūsų visų vienybė, pagrįsta kuo platesniu bendru supratimu, tikslo turėjimu ir jo įgyvendinimu. Vieningai veikdami, savo žinias, patirtį ir jėgas naudosime ne tarpusavio ginčams dėl ginčų, bet racionaliam bendram veikimui siekiant bendro tikslo.
Todėl pasakykime vieningą NE skubotai priimtiems ir nepasvertiems, mums primetamiems Lietuvos destabilizavimo siekiams.
Vasario 9 d. prasidės pilietinė iniciatyva rinkti 50 000 Lietuvos piliečių parašų dėl Lietuvos Seimo įpareigojimo neatidėliotinai svarstyti įstatymo projektą dėl 2015.11.26 LR įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo" pripažinimo netekusiu galios.
Dar kartą kviečiame parlamentines partijas parodyti išminties pavyzdį Lietuvos piliečiams ir prisijungti prie šios pilietinės akcijos. Todėl parlamentines partijas kviečiame skubos tvarka inicijuoti Seime šio įstatymo projekto svarstymą ir priėmimą. Suteikite mūsų žmonėms tikėjimo bendrais siekiais viltį, parodykite pavyzdį.
Juk mes visi siekiame to paties - noro Lietuvoje gyventi saugiai ir oriai. Būkime pavyzdžiu patiems sau ir Lietuvos žmonėms. Lietuvos žmonės atsilieps tuo pačiu - geranoriškumu ir pasitikėjimo valdžia didėjimu. Tuo, ko mes visi savo širdžių gilumoje ir trokštame.
Būkime stiprūs vienybe!
Iniciatyvinė grupė
[Nerašo kuri, kokia]
Pranešėjai Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto doc. Vaidotas A. Vaičaitis, Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signatarai Egidijus Klumbys ir Zigmas Vaišvila, Seimo narys Audrius Nakas.
Antra dalis.
Dalyvauja VRK sprendimu patvirtinti iniciatoriai dėl 50000 Lietuvos piliečių parašų rinkimo, siekiant įpareigoti Lietuvos Seimą svarstyti įstatymo projektą dėl 2015.11.26 LR įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo" pripažinimo netekusiu galios.
Konferencijos metu skelbiama šios dviejų mėnesių pilietinės akcijos pradžia.
Kviečiame dalyvauti pilietinės iniciatyvos inicityvinės grupės narius, koordinatorius ir visus geranoriškus Lietuvos piliečius.
Minime 1991 m. vasario 9 d. Lietuvos visuotinio plebiscito 25-metį. Kodėl toks kuklus valdžios dėmesys šiam išskirtinės svarbos įvykiui? Atsakymas nėra paprastas. Net 1991 m. sausio 13-osios įvykių nepakako, kad demokratinius Vakarus įtikinti, jog 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Aktas yra mūsų Tautos valios išraiška. Viešai tai iki šiol neaptarinėta, bet realybė buvo tokia, kad Vakarai reikalavo ne tik Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos, bet ir tautos nuomonės dėl mūsų Nepriklausomybės. Kodėl tik Lietuvos? Todėl, kad mes vieninteliai tuo metu buvome peržengę šią TSRS mums primestą ribą. Latvijos ir Estijos Aukščiausiųjų Tarybų 1990 m. Nepriklausomybės deklaracijos tik skelbė šių valstybių nepriklausomybių atkūrimo pradžią, bet ne įvykusį teisės faktą. Žinant realybę - okupacinės kariuomenės buvimą Lietuvoje - šis referendumas buvo pavadintas visuotine apklausa. Dėl viso pikto. Šiandien gal kas pašieps, bet būtina suvokti ne tik tuometinę realybę, bet ir tai, kas vadinama tikra politika. Tai buvo mūsų valstybės politika, kurią vykdė į valdžią išrinkti mėgėjai - Sąjūdžio deputatai. Kodėl šiandien politikos profesionalams - ir Vakaruose, ir Lietuvoje - nebereikia tautos nuomonės?
1989 m. lapkričio 3 d. buvo priimtas Lietuvos TSR referendumo įstatymas, kuriuo remiantis 1991 metų vasario 9-os dienos visuotinėje apklausoje dėl Lietuvos Nepriklausomybės iš dalyvavusių 84,43 proc. turinčių teisę balsuoti rinkėjų net 90,47 proc. balsavo "taip" - po šios apklausos Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė konstitucinį įstatymą "Dėl Lietuvos valstybės", tebegaliojantį ir šiandien. Prieš šį įstatymą iš 117 deputatų balsavo tik vienas. Konstitucinis įstatymas "Dėl Lietuvos valstybės", kurio nuostatos yra ir 1992 m. spalio 25 d. tautos priimtoje Lietuvos Konstitucijoje, skelbia:
"Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
atsižvelgdama į tai, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų, turinčių aktyviąją rinkimų teisę, 1991 m. vasario 9 d. per visuotinę apklausą (plebiscitą) slaptu balsavimu pasisakė už tai, kad "Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika",
pažymėdama, kad šiuo suvereninių galių ir valios pareiškimu Lietuvos tauta vėl patvirtino savo nekintamą nuostatą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės,
suprasdama plebiscito rezultatus kaip visuotinį pasiryžimą stiprinti ir ginti Lietuvos nepriklausomybę bei kurti demokratinę respubliką ir
vykdydama Lietuvos tautos valią,
priima ir iškilmingai skelbia šį įstatymą.
1. straipsnis. Teiginys "Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika" yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas.
2. straipsnis. Šio įstatymo pirmajame straipsnyje suformuluota konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas gali būti pakeisti tik Lietuvos tautos visuotinės apklausos (plebiscito) būdu, jeigu už tai pasisakytų ne mažiau kaip trys ketvirtadaliai Lietuvos piliečių, turinčių aktyviąją rinkimų teisę.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V. Landsbergis, Vilnius, 1991 m. vasario 11 d., Nr.I-1051"
Po šio mūsų balsavimo V. Landsbergis labai teisingai ir stipriai pasisakė dėl tautos valios (žr. V. Landsbergio knygą "Sunki laisvė", Vilnius, Vaga, 30-31 psl.): "...per 90% Lietuvos plebiscite dalyvavusiųjų pareiškė - tebūnie Lietuva nepriklausoma valstybė! Ir tų žodžių, kuriuos ištarė beveik visa Lietuva, niekas nebegalės atšaukti, pakeisti, paneigti. Jokia partija, jokia kariuomenė, joks prezidentas ar caras, net viso pasaulio gelbėjimo arba priežiūros komitetas, net šita mūsų Aukščiausioji Taryba, sakykim, kokiomis nors dujomis apsvaiginta ir sušaudyti prigrasinta, negalėtų priimti nutarimo, kuris teisėtai pakeistų visos tautos, vienintelio šios žemės suvereno, sprendimą.
Visų Lietuvos žmonių nutarimas, kad Lietuva turi būti nepriklausoma, yra aukščiausias ir galutinis, nebent jie patys rytoj balsuotų priešingai, o to jau gal nesitikėtų nė velionis Molotovas. Tai kertinis akmuo, kuris šiandien jau padėtas į konstitucinius Lietuvos Respublikos pamatus. Ant jo toliau statysim teisinę valstybę su žmonių rinkta valdžia, kuri pati yra pavaldi įstatymui."
Tačiau šiandieninis V. Landsbergis pranoko ne tik "velionį Molotovą", bet ir pats save. 1989 m. lapkričio 3 d. Lietuvos TSR referendumo įstatymas įtvirtino 300000 piliečių teisę referendumui inicijuoti. Tai buvo suprantama, nes Lietuvoje buvo okupacinė kariuomenė. 2012 m. spalio 14 d. referendumas dėl naujos AE statymo Lietuvoje buvo šaltas dušas V. Landsbergiui, save pastačiusiam aukščiau už "jokius kariuomenes, prezidentus ar carus, net viso pasaulio gelbėjimo ir priežiūros komitetą". Išgirdome ne tik demagogiją, kad referendumo sprendimas gali būti neprivalomas valdžiai. Referendumo įstatymo ir Konstitucijos nuostata dėl atvejų, kada valdžia privalo skelbti referendumą, buvo pakeista melu apie referendumo sprendimo neprivalomumą patariamojo referendumo atveju, kada valdžia neprivalo, tačiau nusprendžia paklausti tautos nuomonės. Paklausė. Ir neigiamas atsakymas privertė elgtis panašiai kaip Europos Sąjunga po ES Konstitucijos atmetimo - balsuoti tiek kartų, kol bus teigiamas rezultatas, ar pakeisti ją Lisabonos sutartimi. Tokią logiką po 2012 m. referendumo mums pasiūlė ir Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Šia logika be logikos (apie demokratiją - tautos valdymą ar valią - ir kalbos nebėra) grįsta ir ką tik pagarsintas Vokietijos - Prancūzijos dueto reikalavimas kurti eurozonos finansų ministeriją. Profesoriškai samprotaujant, kas gali paneigti, kad dirbtinai suorganizuotas nelegalų perkėlimas į Europos Sąjungą nėra kumštis mums po nosimi, kad greičiau ir beatodairiškai priimtume "vieningos" Europos "demokratinį" suvienijimą.
V. Landsbergio kantrybė baigėsi prasidėjus parašų rinkimui dėl Žemės referendumo. Išaukštinęs tautą po 1991 m. vasario 9 d. visuotinio balsavimo, apdovanojo ją naujais epitetais - kurdupeliais, Z.V. vaikų darželiais, kremliniais, referendūmais... O mes, Lietuvos piliečiai, ar turime teisę būti nekantriais? Mūsų kantrybė, kai taip atvirai mus kvailina ir dar tyčiojasi iš mūsų, nėra beribė. Todėl šiandien pradedame lankyti kantraus pilietiškumo mokyklą - pirmieji 50000 pilietiškų piliečių parašų. Šios akcijos esmė ir mūsų visų išbandymas, visų pirma yra net ne priverstinis islamo kultūros, kuri pati savaime nėra koks blogis, perkėlimas mums, bet mūsų savigarba. Jei mūsų valdžia mano, kad gali negerbti mūsų, tai reiškia, kad visų pirma ji pati yra be garbės. Mes gi kviečiame visus - ir valdžią - atgauti prarastą garbę. Kuo vieningesni būsime, tuo lengviau atsispirsime visoms negandoms. Visi karai parodė, kad tavo troba, pilieti, neliks pakraštyje. Neapgaudinėkime savęs.
Žmonių neviltis ir baimė po nepavykusio 2014 m. birželio 29 d. Žemės referendumo suprantami, tačiau nepateisinami. Svarbiausia, kas atsiskleidė po paskutiniųjų referendumų, yra nuostabus valdžios atsidengimas. Privertėme juos kaip po Užgavėnių numesti savo tamsos kaukes - demokratine besiskelbiančios šalies valdžia užsiėmė teisiniu piliečių persekiojimu dėl jų siekio naudotis Konstitucijos ginama referendumo teise. Tačiau po šiomis kaukėmis pamatėme jų BAIMĘ. Baimę, kad tauta mąsto, kad sužinos tiesą ir pamatys, kokie silpni ar net beraščiai valdo mus. Įvykiai Europoje, dėl kurių šiandien pradedame pilietinę akciją dėl galimų teroristų globos įstatymo pripažinimo negaliojančiu, apnuogino mūsų valdžios "griškevičiškumą" ir "songailiškumą", beatodairiškai ir uoliai, be diskusijų ir viešumo "įteisinant" Lietuvoje viską, ką liepia naujasis centras.
Šiandien prasidedanti 50000 parašų pilietinė iniciatyva parodys ir mūsų valdžios baimės laipsnį, kuris kasdien vis didėja, ir mūsų pasiruošimą būti vertais savęs. V. Landsbergį ir mus visus kviečiu pakartoti mūsų istorines vieningumo pamokas. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimo IV sesijos I posėdyje 1989 m. balandžio 1 d. priėmėme pareiškimą Lietuvos žmonėms dėl Lietuvos TSR Konstitucijos projekto. Tuomet sąžiningai ir vieningai skelbėme, kad:
"...Pagal tarptautinės teisės sampratą valstybinis suverenitetas reiškia aukščiausiąją valstybės valdžią ir yra nedalomas, todėl negali būti iš dalies suverenių valstybių. Suverenitetas yra valstybės nepriklausomybė - teisė savarankiškai tvarkyti savo vidaus ir užsienio reikalus, laisvai pasirinkti ir vystyti politines, socialines ir ekonomines sistemas, priimti savo įstatymus. Kitokia suvereniteto samprata tarptautinei teisei nėra žinoma. Suvereniteto sąvoka yra detalizuota Helsinkio pasitarimo Baigiamajame akte ir apima aštuonis suvereniteto požymius. ... Suverenios valstybės Konstitucija turi apibrėžti valstybės vidaus sandaros principus, bet neprivalo nusakinėti ryšių ar sąjungų su kitomis valstybėmis pobūdžio. Suverenių valstybių sąjungos ir ryšiai turi būti nustatomi tik tarptautinėmis Sutartimis. Negali būti suverenios valstybės kitos valstybės sudėtyje. ..."
Respublikos Prezidentei, pakvietusiai mus išradingai šiemet švęsti Vasario 16-ąją, siūlau jos paskelbto konkursėlio laimėtojams padovanoti šias istorines pamokas atspindinčias knygas ir šventės proga pasirašyti Prezidentės dekretą dėl šios pilietinės iniciatyvos įstatymo projekto pateikimo svarstyti Seimui. Tai būtų tikra Vasario 16-osios šventė, tikras žingsnis į tautos ir valdžios vienybę. Prezidentei paskelbus griežtą NE! nelegaliems imigrantams, kitokio orios Prezidentės žingsnio neįsivaizduoju.
Lietuvos Seimo narys Audrius Nakas ir Nepriklausomybės atstatymo akto signataro Zigmas Vaišvila.
Dalyvauja VRK įregistruotos Iniciatyvinės grupės nariai dėl 50000 Lietuvos piliečių parašų rinkimo, siekiant įpareigoti Lietuvos Seimą svarstyti įstatymo projektą dėl 2015.11.26 d. LR įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimo" pripažinimo netekusiu galios.
Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataras Zigmas Vaišvila.
Spaudos konferencijoje dalyvauja pilietinės akcijos dėl neteisėtų "Užsieniečių teisinės padėties"
įstatymo pataisų atšaukimo koordinatorius Kazimieras Juraitis ir dalyvis Dmitrijus Glazkovas.
Spaudos konferencijoje signataras Zigmas Vaišvila ir pranešėjai Kazmieras Juraitis, Dmitrijus Glazkovas pristatys dar vieną Lietuvos Seime paruoštą valstybės ir mūsų piliečių išdavystę - naujas "Užsieniečių teisinės padėties" įstatymo pataisas, siūlomas priimti kovo 10-ąją prasidedančioje Seimo sesijoje. Šiomis pataisomis siekiama neteisėtai į Lietuvos Respubliką patenkantiems asmenims suteikti jų įdarbinimo, socialinių garantijų ir šeimų atsivežimo į Lietuvą garantijas bei lengvatas.
Kažkokia konferencija 11 valandą:
http://media.lrs.lt/video/video5/video/2016/3/5EE6B4EE-BBFD-4556-84A4-F0C66A47CFDA/MEDIUM/af2697ad-89e1-4704-9198-cd413877c197.mp4
Jos neskelbė, nerašė apie ką.
Zigmas Vaišvila. Mitas apie pabėgėlius - kodėl mūsų valdžia negerbia savęs?
Kas nutiko 2015.11.26 Seimui skubos tvarka pakeitus LR Užsieniečių teisinės padėties įstatymą? Lietuvos valdžia, vykdydama neprivalomus ir neteisėtus ES nurodymus, tiesiog sugriovė egzistavusią užsieniečių patekimo į Lietuvą tvarką, pagal kurią šie teikdavo savo dokumentus Lietuvos ar kitos ES šalies ambasadoms užsienyje ir laukdavo sprendimo - įleis juos ar neįleis?
Pasinaudota taip vadinamu "pabėgėlių privalomo perkėlimo" pretekstu ir sugriauta egzistavusi tvarka. Negalima kaip nors kitaip tai vadinti, jei per 24 val. įsipareigojome teisėtai ar neteisėtai į Lietuvą patekusiam užsieniečiui suteikti leidimą gyventi Lietuvoje, leisti jam laisvai išvykti ir vėl atvykti, niekam - net Jungtinėms Tautoms - neteikti informacijos apie juos, jei jie nemalonės sutikti. Ir dar vaidiname, kad per šias 24 val. patikrinsime, kas atvyko, jei šis asmuo, atplukdytas iš Turkijos į Graikiją policininko akivaizdoje suplėšė savo pasą ir pagal jo žodinį paaiškinimą šis policininkas baltame rašte surašė jam naują asmens tapatybę. Toks lapas - bilietas kelionei po visą Šengeno erdvę, visapusiškas išlaikymas ir socialinės garantijos.
Uolus mūsų Seimas tęsia šį mūsų piliečių diskriminavimą pagal ES nurodymą - svarstymui įregistruotos šios įstatymo pataisos, kurios įpareigotų darbdavį tokiems asmenims mokėti didesnį nei vidutinis darbo užmokestis, suteiktų socialines garantijas ir leistų neatidėliotinai ir palengvintai jiems atsivežti šeimas. Kodėl ir kam to reikėjo? Tikrai ne mūsų piliečiams ir valstybei. Visų pirma, šie asmenys į ES ir Lietuvą pateko neteisėtai, už ką Lietuvos BK 291 str. numato atsakomybę iki dvejų metų laisvės atėmimo, o LR BK 292 str. nustato laisvės atėmimo bausmę net iki dešimties metų jų talkininkams.
Beje, šie nelegalai pateko į ES ne iš karinių konfliktų šalių, o iš teisės kalba taip vadinamų trečiųjų šalių. Visų pirma, iš mūsų šantažuotojos Turkijos.
Suprantama, kad kuriamas chaosas dėl kol kas dar nedeklaruojamo mums tikslo. Kodėl mes turime sutikti su šia akivaizdžiai grėsminga nežinia - tik retorinis klausimas. Šveicarijoje leidimas užsieniečiui laikinai gyventi įpareigoja jį savo sąskaita mokėti visus socialinio draudimo mokesčius ir mokytis kurios nors vietinės kalbos, nesuteikia leidimo gyventi nuolat. Leidimas nuolat gyventi dar nereiškia leidimo dirbti.
Mūsų valdžios bestuburiškumas primena Sąjūdžio priešaušrį. Maskvoje tuomet jau daug kas keitėsi, net mūsų disidentai grįždavo iš įkalinimo vietų. Bet Lietuvos valdžia buvo beviltiška Maskvos instrukcijų vykdytoja. Štai ir šiandien viceministras TV ekrane skaito "špargalkę" apie neegzistuojantį "pabėgėlių perkėlimo įstatymą", dėl kurio esą protestuoja ši pilietinė akcija, o ne TV ekrane sako: vyrai, aš irgi prieš, bet supraskite, Briuselis liepia.
Atkreipčiau ir ministro Sauliaus Skvernelio dėmesį į jo neteisėtus balsavimus ES Taryboje 2015 m. rugsėjį dėl privalomų šių nelegalų perkėlimo. Visų pirma, mūsų ar p. A. Merkel šių nelegalų palaiminimai neatleidžia nuo atsakomybės nei jų, nei nelegaliai į ES jiems padėjusių atvykti asmenų. Antra, šie ES Tarybos nutarimai priimti neteisėtai, nes nevienbalsiai. Saugumo klausimais net po Lisabonos sutarties būtinas vienbalsis ES valstybių sprendimas. Ne tik to nebuvo. Tad nenuostabu, kad šie sprendimai jau apskųsti teismui. Bet ne Lietuva tai padarė.
Patartina ministrui S. Skverneliui ir kitiems ministrams, balsuojantiems ES Tarybose, suprasti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nesuteikia teisės Lietuvos Seimo Europos reikalų komitetui atstovauti Lietuvą užsienyje ir sutekti tokius įgaliojimus Lietuvos atstovams. Pasikeis valdžia ir tikrai patikrins šių mūsų vardu balsuojančiųjų įgaliojimus ir veiksmus.
Beje, pagal neteisėtus ES Tarybos sprendimus dėl privalomų kvotų ES valstybėms narėms į Lietuvą šie asmenys bus perkeliami Vyriausybės nutarimais, kas dar kartą patvirtina, jog jokio "pabėgėlių perkėlimo įstatymo" nėra.
Mes renkame 50000 Lietuvos Respublikos piliečių parašų, kad Seimas svarstytų "Užsieniečių teisinės padėties" įstatymo pataisų, paskubomis priimtų 2015 m. lapkričio 26 d., panaikinimą. Chaosą reikia stabdyti jo gimimo pradžioje ir epicentre.
O Lietuvos valdžia, nuolat klaidina dėl mūsų iniciatyvos, nes postringauja apie neegzistuojantį "pabėgėlių perkėlimo įstatymą", o nelegaliai ir masiškai į ES gabenamų imigrantų privalomo perkėlimo į Lietuvą pretekstu griauna buvusią tvarką, priešpastato atvykėlius Respublikos piliečiams, kuria chaosą Lietuvoje.
Todėl mūsų Vyriausybei ir kitiems pareigūnams pasakysiu paprastą tiesą: nieko nėra amžino.
Valdžios taip pat neamžinos. Todėl Jūs pagalvokite ir apie Jūsų atsakomybę - galimą laisvės atėmimą pagal LR:
BK 123 str.: piktnaudžiavimas oficialiais įgaliojimais - iki 8 metų;
228 str.: piktnaudžiavimas - iki 7 metų;
229 str.: tarnybos pareigų neatlikimas - iki 2 metų;
294 str.: savavaldžiavimas - iki 5 metų;
Jei, atsirastų Jūsų globojamų asmenų tarpe ir teroristai, tai BK 2504 str. už
teroristinės veiklos finansavimą ir rėmimą numato laisvės atėmimą iki 10 metų;
BK 118 str.: padėjimas kitai valstybei veikti prieš Lietuvos Respubliką - iki 7 metų.
BK 78 str. numato amnestijos teisę nusikalstamą veiką padariusiam asmenui, atleisti jį nuo visos ar dalies bausmės. Bet tai gali tik Seimas.
Todėl neapgaudinėkime savęs - rinkime šios pilietinės iniciatyvos parašus!
neegzistuojantį "pabėgėlių perkėlimo įstatymą"
Ką tai reiškia?
Ar viceministras priekaištavo žmonėms, kad įstatymo dar nėra, o žmonės tam įstatymui jau prieštarauja?
Ar jis melavo, neva įstatymas yra, nors jo dar nėra?
Jei įstatymo nėra, kam jam reikėjo apie jį kalbėti? Ir ką jis sakė?
Kas gali teisėtai atstovauti Lietuvą užsienyje? Kodėl to negali kažkas ką mini Zigmas? Juk jis pats juos vadina atstovais.
Projektas
įstatymas
"Dėl lietuvos respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 ir 3 dalių pakeitimo"
2016 m. d. Nr.
Vilnius
(Žin., 1992, Nr. 33-1014, 1996, Nr. 64-1501, 2003, Nr. 14-540)
Šiuo įstatymu keičiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio 1 ir 3 dalys:
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pirmosios dalies pakeitimas
Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
"Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.
Referendumu priimti sprendimai gali būti keičiami tik referendumu."
2 straipsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio trečiosios dalies pakeitimas
Pakeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnio trečiąją dalį ir ją išdėstyti taip:
"Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę."
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Projektas
Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties"
Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2080
pripažinimo netekusiu galios
įstatymas
2016 m. mėn. d.
Vilnius
1. straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" Nr.IX-2206 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2080 pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" Nr.IX-2206 pakeitimo įstatymą Nr.XII-2080 netekusiu galios.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Referendumą reikia skelbti už 30000 parašų, ar dar mažiau. 100000 - per daug.
O kaip pabėgėliai iš Ukrainos? Jie irgi būna "teroristai". Bet negi visų atsisakysime, ne vien islamistų?
Nereikia dabar švaistyti jėgas šitam.
Reikia jėgų rinkimams į Seimą. Jie vyks 2016 m. spalį.
Gal sekantis Seimas bus protingesnis, nors ir ne visai naujas.
Valerijus Simulikas yra Komunistas, klastūnas.
Jsi prie šių pataisų šliejasi, kad rinkimuose už jį balsuotų labiau.
2016.01.29 Zigmas Vaišvila įteikė prezidentei Daliai Grybauskaitei raštą. Paaiškino:
Ragino, kad pati Prezidentė reikalautų, kad:
Baudžiamojo Kodekso (BK) 291 str. 2d. atleidžia nuo atsakomybės tą, kas perėjo sieną neteisėtai, jei tikslas buvo prašyti prieglobsčio.
Todėl Zigmas apie tai klydo 2016.01.29 rašte prezidentei Daliai Grybauskaitei.
Tai atleidžia nuo atsakomybės ir tą, kas gabena tokį užsienėtį (BK 292 str.),
nes gabena teisėtai. Todėl spaudos konferencijoje Zigmas klydo ir neva vyriausybė nusikalto, kai atvežė pabėgėlius.
Nors yra BK 9 str. 4d.: nebausti už bet kokius nusikaltimus tuos, ką priglaudėm, jei už tuos nusikaltimus juos persekiojo užsienyje.
Čia spraga tikrai yra: net jeigu priglaudėm tik dėl dalies "nusikaltimų", atsisakome bausti už visus.
Bet ta straipsnio dalis yra jau seniai. Tikrai ne Grybauskaitė pirma pasirašė.
Nors, gal ji tikrai neseniai pasirašė dar blogiau. Nestebėjau.