Vilniaus apygardos teismas antrą kartą pradeda nagrinėti Sausio 13-osios bylą.

Spaudos konferencijoje Zigmas Vaišvila aptarė šios bylos 2 nagrinėjimo teisme skirtumus, lyginant su 1 jos nagrinėjimu, kurio metu Vilniaus apygardos teismas priėmė 1999.08.23 nuosprendį dėl kolaborantų nuteisimo.

Kokios priežastys nulėmė šiuos skirtumus?


Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos
2016.01.26 Spaudos konferencija Seime

Išretinta sausio 13-osios byla - vėl teisme ("gražiai mus traiško garvežiai")

Antrą kartą teisme pradedama nagrinėti Sausio 13-osios byla. Pirmąjį kartą Vilniaus apygardos teismas 1999 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu laisvės atėmimu nuteisė dalį kolaborantų, kuriems vadovavo LKP/TSKP CK pirmasis sekretorius Mykolas Burokevičius.

Kuo skiriasi antrasis bylos nagrinėjimas nuo pirmojo?

Šį kartą teismui nebereikės nustatinėti tai, kas jau nustatyta teismo bylą nagrinėjant pirmajį kartą ir ką 2008.02.19 sprendimu Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje patvirtino ir Europos žmogaus teisių teismas - TSRS kariuomenė vykdė karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę, TSRS kolaborantų nuteisimas yra teisėtas ir neprieštaraujantis Europos žmogaus teisių konvencijai, o vertinant TSRS kariškių veiksmus Lietuvoje 1990-1991 metais taikytini Lietuvos Respublikos, o ne TSRS įstatymai.

Atrodytų, viskas turėjo palengvėti. Tačiau Respublikos Prezidente tapo Dalia Grybauskaitė. Jos, kaip ir Angelos Merkel, slepiama (atsiprašau, apibendrinta) biografija iki šiol yra ir Rusijos valstybės paslaptis: 1991 metais Grybauskaitė kažką dirbo TSRS pasiuntinybėje JAV. Rusija atsisako tai aiškinti. Dėl Grybauskaitės "Sausio 13-osios" bylos tyrimas pasikeitė iš esmės. 2010 m. Generalinė prokuratūra panaikino šią bylą tyrusį Specialiųjų tyrimų skyrių, įsteigtą mūsų Aukščiausiosios Tarybos nutarimu. Bylos naujienos slepiamos nuo visuomenės - kad naikinami įtarimai nenuteistiems kolaborantams. Formalus pretekstas: jie patys nešaudė mūsų žmonių. Jų pavardžių Generalinė prokuratūra neatskleidžia ir man, ne tik signatarui, bet ir šios bylos proceso dalyviui - nukentėjusiajam. Į teismą nukeliavo kaltinimai tik 66-iems Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos kariškiams, kurių šios šalys neišduoda Lietuvai. Siekiant rezultato tokioje byloje, būtinas ne tik prokuratūros, bet ir rimtas diplomatinis tarpvalstybinis darbas, kurio po 1999 m. nuosprendžio Lietuva nevykdė. Net su Ukraina mūsų Prezidentė nesikalba dėl ten besislapstančių kaltinamųjų išdavimo. Politiškai nekorektiška.

Kolaborantų veikos nebetiriamos. Net vilniečio G. Steigvilos, vadovavusio "Kaspervizijai". Kaltinamuoju netapo ir TSRS Prezidentas Michailas Gorbačiovas, kurio kaltės įrodymų netrūksta ne tik byloje, bet ir viešai.

2014.11.03 Generalinė prokuratūra be jokio viešumo ir be motyvų nutraukė šią bylą net 9-iose dalyse:

  1. Dėl TSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990 - 1991 m., t.y. valstybės perversmo organizavimo ir vykdymo.
  2. Kolaborantų veiklos teisinio įvertinimo TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos užėmime.
  3. Spaustuvės Maironio gatvėje Vilniuje užpuolime.
  4. Dalies sausio 13-osios įvykių.
  5. Organizacijos "Ščit" ekspertų sulaikymo, kurie talkino Lietuvai tirti šiuos įvykius.
  6. Įvykių pasienyje.
  7. Mūsų jaunuolių grobimo nuo 1991.03.27 iki 1991.05.19.
  8. 1991.08.19-23 įvykių
  9. Ir kt.

Girdime tik Prezidentės bravūrą apie sėkmingą Sausio 13-osios bylos tyrimą ir jos didžiulį asmeninį indėlį šioje veikloje.

Jos iniciatyva Lietuvoje nebeliko jokios ikiteisminio tyrimo įstaigos nusikaltimams žmoniškumui ir prieš valstybę tirti.
Kodėl? Matyt, VSD trūksta pajėgų įvairioms D. Grybauskaitės "skiepų" byloms.

Turint bent kiek padorumo, bylos nutraukimas turėjo būti išsamiai ir viešai paaiškintas.
Bent 5 nutrauktose šio tyrimo dalyse nukentėjusiaisiais pripažinti 55 asmenys - 52 Lietuvos piliečiai ir 3 "Ščit" ekspertai G. Melkovas, A. Jevstignejevas, I. Byčkovas, padėję Lietuvai tirti šią bylą.
Tyli Generalinė prokuratūra, Respublikos Prezidentė, buvę Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis ir Generalinis prokuroras Artūras Paulauskas. Negi jiems abiems neliks tai moraliniu priekaištu visą jų gyvenimą? D. Grybauskaitei lengviau - ji buvo kitoje barikadų pusėje (tikriausiai aukštojoje Komunistų partinėjė mokykloje, paskui tikriausiai TSRS pasiuntinybėje JAV).

Gavau šį 2014.11.03 prokuroro G. Paškevičiaus nutarimą ir sužinojau, kad byloje esu pripažintas nukentėjusiuoju. Jei ne šis formalumas, ko gero, apie šį bylos nutarukimą nebūtume išvis sužinoję.
Pateikiau skundą dėl šio nutarimo ir pranešiau apie tai Prezidentei, Seimui.
Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės pavedimu teisės ir teisėsaugos komitetas tebesvarsto, ką daryti.
Prezidento kanceliarija [neteisėtai, nes Konstitucijos 89 str. draudžia pavaduoti prezidentę] pranešė, kad Prezidentė supažindinta ir ji, besąlygiškai gerbdama Lietuvos Respublikos Konstituciją, nesikiša į prokurorų darbą..., priminė, jog valstybės vadovė visada pabrėžė, kad nusikalstamos veikos, padarytos prieš Lietuvos valstybę ir jos žmones valstybės aneksavimo ir okupacijos laikotarpiu, taip pat po nepriklausomybės atkūrimo, turi būti deramai ištirtos, o kalti asmenys turi sulaukti atsakomybės... net ir už atskirus pavienius nežmoniško elgesio veiksmus.

Po ilgamečio prokurorų triūso 2014.10.17 nukentėjusiaisiais buvo pripažinti konkretūs asmenys, ir staiga, po kelių savaičių, ikiteisminis tyrimas dėl jų sužalojimo nutrauktas! Tad kodėl išvis reikėjo vargti, tirti ir surašyti nutarimus dėl mūsų piliečių pripažinimo nukentėjusiaisiais!? Galėjo Centijos valdovė anksčiau trinktelėti kumščiu į stalą! O gal užtenka jos portreto Generalinio prokuroro kabinete?

Antrą kartą Sausio 13-osios bylą nagrinėsiantis teismas susidurs ir su teismo sukurtais precedentais, palengvinančiais TSRS kariškių gynybą. Nagrinėjant Z. Vaišvilos skundus dėl šios bylos nutraukimo, Generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis ir Vilniaus miesto apylinkės teismas juos atmetė be motyvų.
Tačiau teisėjas Stasys Lemežis Vilniaus apygardos teismo 2015.04.16 nutartimi paaiškino, kodėl tyrimas nutrauktas ir įtariamiesiems netaikytini LR BK straipsniai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, kuriems netaikoma senatis: TSRS vidaus kariuomenė, 1990.04.20 mus talžiusi spaustuvėje Maironio gatvėje Vilniuje, nėra užsienio valstybės karinės agresijos įvykių visumos dalis, ji vykdė mūsų teisėsaugos funkcijas, o mes kalti, kad priešinomės.
Negana to, šis teisėjas nustatė, kad ... įsiveržus būtent į Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę "Spauda", nebuvo žudoma. Ir dar paaiškino, kad Šiuo atveju, pareiškėjas [t.y. Zigmas Vaišvila - ZV pastaba] su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose... Šiuo atveju, metaliniai šalmai ir guminės lazdos nepriskirtinos pažeidžiančioms tarptautines sutartis ar visuotinai pripažintus tarptautinius papročius karo priemonėmis, o žmonių išvedimas iš pastato jėga - uždraustu kariavimo būdu. Žodžiu, mes kalti, nes priešinomės "mūsų teisėsaugos" funkcijas vykdžiusiai okupacinei kariuomenei. Teisėjas Stasys Lemežis nustatė, kad ... buvo naudojamos neturinčios atsitiktinai luošinti priemonės - guminės lazdos.

Tačiau neturinčios atsitiktinai suluošinti priemonės vis tik mus suluošino. Nukentėjusiaisiais kažkodėl pripažinti 20 civilių: G. Mačėnas, Z. Vaišvila, D. Šlapakauskas, R. Baltušis, K.-A. Mickevičius, S. Šarkus, A. Balcers, Č. Vaitkevičius, R. Sperskaitis, V. Narkošius, S. Balilionis, A. Kriaučiūnas, R. Čenius, A. Andriuškevičius, V. Dargužis, R. Šuliokas, A. Ališauskas, J. Pradzevičius, J. Vasiliauskas, A. Jurevičiūtė.

Generalinė prokuratūra nežino, nesidomi ir kuo baigėsi dėl Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato Zigmo Vaišvilos sužalojimo Europos žmogaus teisių teismo pradėta byla "TSRS deputatas - atvejis Nr.1". Nors Lietuvos Aukščiausioji Taryba dėl šio įvykio 1990 metais priėmė specialų Kreipimąsi.

Žinant Prezidentės "nesikišimo" į teisėsaugos darbą pavyzdžius, Prezidentės "skiepų" bylas, stebėtis tuo netenka. Stebėtis tenka Vytauto Landsbergio priekaištais man dėl kreipimosi į prokuratūrą dėl Algirdo Paleckio dėl jo aiškinimų, kad Sausio 13-ąją "savi šaudė savus". Prezidente D. Grybauskaite, ar Jus patenkina ši Rusijos URM, A. Paleckio ir Alfa grupės vado M. Golovatovo, siekiančio išvengti atsakomybės už tą naktį pralietą kraują, atnaujinta gynybinė versija, kurią iškart po įvykių mums piršo Nevzorovo filmas?

Ir šiandien man labai nejauku dėl susivokimo, apie kurį jaunas tautietis ir pagalvoti gal negali: mūsų būsima ir kolaborantų pemijuota Prezidentė net po Kovo 11-osios dirbo TSKP CK Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje, kurioje veikė 1990-1991 m. TSRS perversmo Lietuvoje organizavimo štabas. Būtent šią Sausio 13-osios bylos dalį, visų pirma 2014.11.03 nutraukė Generalinė prokuratūra.

Todėl šiandien kreipiausi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminį tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, kurių tyrimas nutrauktas 2014.11.03. - Ir dėl to, kad tai padaryta be motyvų, ir dėl to, kad teisėjas Stasys Lemežys valstybės vardu atvirai veikia prieš valstybę, talkina TSRS okupacinės vidaus kariuomenės kariškiams, ignoruoja net Europos žmogaus teisių teismo nustatytus faktus, kad 1990-1991 metais TSRS vykdė agresiją prieš Lietuvą ir kad nuo 1990.03.11 Lietuvoje veikė ne TSRS, o Lietuvos Respublikos įstatymai.
Tai, kad teisėjo Stasio Lemežio priimta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, nereiškia, kad ji yra teisėta. Todėl būtina baudžiamojo proceso tvarka ištirti šiuos neteisėtus teisėjo Stasio Lemežio veiksmus. Sakysite, kad taip dar nebuvo? Bus. Naudotis TSRS kariškių išteisinimui tuo, kad teismo sprendimą priimi mūsų valstybės vardu jau kaip paskutinioji instancija, yra ne tik žema, bet ir nusikalstama.

Jei naujasis Generalinis prokuroras taip pat žvalgysis į portretą, tai dar kartą patvirtins, kad Birželio 3-iosios grupės programinį neatidėliotiną klausimą dėl nepriklausomo prokuroro turi spręsti dar šis Seimas.

Žemiau begali būti tik mūsų Prezidentės kalba Seime, minint Sausio 13-osios 25-metį ir neatsiprašant už jos melą Lietuvai, tik guodžiantis, kad ir jai tuo metu buvo sunku apsispręsti. Taip, ponia Prezidente, suprantu, kad sunku Jums buvo apsispręsti, 1991 metais būnant Vašingtone TSRS siuntimu ir bijant atsakyti į klausimą, kuris iki šiol yra Rusijos valstybės paslaptis - kokiose pareigose ir kada 1991 m. Jūs dirbote TSRS ambasadoje JAV? Gavau Prezidentės vardu net jos kanclerio atsakymą - į mano klausimus dėl to, kur p. D. Grybauskaitė buvo 1991 m., neatsakoma, įgaliojimų kreiptis į Rusijos URM dėl šio svarbaus jos biografijos fakto bent man ponia Prezidentė nesuteikia. Pasiūlyta stebėti p. Dalios Grybauskaitės biografijos kaitaliojimus Respublikos Prezidento interneto svetainėje. Kaitaliojimus, kurie vadintini klastojimais ir kuriuos Prezidentė teikė net VRK.

Save ir Tautą gerbiantis Seimas tai įvertintų Prezidentės apkalta.

Kitų klausimų iš "apibendrintos" biografijos (ankstesnė nuoroda, pora pastraipų aukščiau) mūsų Prezidentės šiandien neklausiu. Geriau paklausykime Vytauto Kernagio dainą "Žiūriu į grožį su ironija". Lengviau suprasime, kodėl "gražiai mus traiško garvežiai":
Žiūriu į grožį su ironija - graži gamta, graži šeima, neblogos kojos, gražios kojinės, žavi Liuciferio žmona. Gražiai mes kalbame, gražiai paguodžiame, gražiai dainuojame gražias dainas, gražiai išdžiaustome varžovų nuodėmes, gražiai uždangstome savas dėmes. Graži mūs šiandiena, graži mūs rytdiena, graži saulėkaita, gražus dangus, gražiai mes kylame, gražiai mes ritamės; gražiai apstumdome vieni kitus. Gražiai mes juokiamės, gražiai mes verkiame, gražiai mus traiško garvežiai. Ir kai gražiai akis užmerkiame, tai mus palaidoja labai gražiai.


Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos
2016.05.31 Spaudos konferencija Seime

Sausio 13-osios byla - ar bus įvertinti teisėjų veiksmai?

Z. Vaišvilos teisminiai ginčai dėl šio ikiteisminio tyrimo nutraukimo baigėsi teisėjo Stasio Lemežio priimta Vilniaus apygardos teismo 2015.04.16 nutartimi.

2016.01.26 kreipiausi į naująjį Generalinį prokurorą Evaldą Pašilį dėl ikiteisminio tyrimo Sausio 13-osios byloje atnaujinimo dalyse, nutrauktose 2014.11.03 nutarimu, ir dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo Stasio Lemežio neteisėtų veiksmų.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis 2016.02.08 nutarimu atmetė šį Z. Vaišvilos prašymą ir net nepasisakė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl teisėjo Lemežio.
O prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo Lemežio, panaudojusio valstybės jam suteiktus įgaliojimus mūsų valstybės vardu atvirai veikti prieš mūsų valstybę ir sukurti precedentą TSRS kariškių išteisinimui Sausio 13-osios, OMON bylose ir ateičiai...

Generalinio prokuroro ir prokurorės nutarimus skundžiau Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunduose pareiškiau šiam teismui nušalinimą, nes teismas turi pasisakyti ir dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Lemežio galimai nusikalstamų veikų. Vilniaus apygardos teismas ne tik nagrinėja skundus dėl šio apylinkės teismo, bet ir vykdo administracinę priežiūrą. Akivaizdu, kad tokio skundo nešališkai išnagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismas negali, nes Lemežis viršesnis. Tačiau šio teismo pirmininkė Loreta Braždienė nusprendė, kad įstatymai jai negalioja. 2016.03.24 ji atmetė pareiškimus dėl viso teismo, tame tarpe ir dėl jos pačios nušalinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P. Karvelis, gavęs nagrinėti tokią bylą, pasielgė principingai: patvirtino, kad teismo pirmininkė Braždienė neteisi, nagrinėdama savęs pačios nušalinimą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas ir signataras Jonas Prapiestis Vilniaus apygardos teismo pirmininkui Vytautui Zeliankai persiuntė medžiagą dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams Stasiui Lemežiui ir Loretai Braždienei.

Ar bus iškeltos drausmės bylos šiems teisėjams, pademostravusiems "išskirtinį" dėmesį Sausio 13-osios bylai ir baudžiamajam procesui?


Zigmo Vaišvilos, Dariaus Šlapakausko ir Kazimiero Juraičio
2017.12.15 spaudos konferencija Seime

Tai labai padėtų mums, Lietuvos piliečiams, suvokti Rusijos Federacijos, kaip grėsmės Lietuvai, esmę.

2017.11.03 Zigmas Vaišvila paskelbė įrodymus apie pasirinktinį teisingumą Sausio 13-osios byloje. Šios bylos svarbą Lietuvai vis primena Vytautas Landsbergis. Abstrakčiai. Tačiau Z. Vaišvila 2013 m. sausio 13 d. iš Seimo tribūnos apie tai prabilo konkrečiai.

Z. Vaišvilai pavyko susipažinti su šios bylos dviem tomais. Ir sužinoti, kad baudžiamoji byla Nr.09-2-006-90, Lietuvos Generalinės prokuratūros pradėta 1990.04.20 dėl TSRS vidaus kariuomenės Maironio gatvėje Vilniuje VĮ "Spauda" sumuštų ir sužalotų Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990.04.04 nutarimu įmonę saugojusių draugovininkų, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato ir Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininko Z. Vaišvilos, įmonės ir žurnalų redakcijų darbuotojų, Lietuvos Generalinio prokuroro Artūro Paulausko nurodymu jau 1990.05.25 buvo perduota TSRS karinei prokuratūrai, t.y. tiems, kurie ir įvykdė šį nusikaltimą žmoniškumui.

20 sužalotųjų pripažinti nukentėjusiais. Praėjimo į įmonę punkte Lietuvos piliečius, vykdžiusius Lietuvos valdžios pavedimą TSRS po Kovo 11-osios paskelbtos ekonominės blokados metu saugoti paskutiniąją spaustuvę, kurioje buvo spausdinami ir Lietuvos valdžios leidiniai, TSRS kariškiai talžė ir smaugė guminėmis lazdomis PR-73, pargriautus negailestingai spardė.

Darius Šlapakauskas bandė užstoti Zigmą Vaišvilą po to, kai šis gavo ne tik septynis smūgius guminėmis lazdomis į galvą ir net smūgį į galvą automato buože. Teismo medicinos ekspertai nukentėjusiojo Dariaus kūne suskaičiavo 28 smūgius guminėmis lazdomis ir automato buože du sulaužytus stuburo slankstelius.

Darius ir kiti liudytojai patvirtino, kad sumuštas Z. Vaišvila, kariškių išnešamas iš patalpos buvo sviestas žemyn galva į betonines grindis, prarado sąmonę. Jo neapsaugojo Lietuvos Aukščiausios Tarybos deputato ženklelis ir TSRS liaudies deputato pažymėjimas, kurį karinės dalies 7574 vadas papulkininkis Sergej Fiodorov ilgai savo rankose tyrinėjo prieš įsakydamas pulti. 1990.05.08 Lietuvos Aukščiausioji Taryba dėl šių nusikaltimų priėmė kreipimąsi į TSRS Aukščiausiąją Tarybą.

1990.12.30 TSRS karinis prokuroras O. V. Dokučiajev Rygoje bylą nutraukė - TSRS įstatymai viršesni, nei Lietuvos TSR įstatymai, o Lietuvos draugovininkai priešinosi kariškiams - patys neišėjo iš patalpų. Bylą grąžinti Lietuvai Rusijos Generalinė prokuratūra atsisakė.

Lietuvos Generalinė prokuratūra ir pasieniečio Gintaro Žagūnio nužudymo bylą perdavė Baltarusijai.

Lietuvos Generalinė prokuratūra, neatgavusi iš Rusijos šios bylos Nr.09-2-006-90, 1993.06.22 tardytojo G. Milevičiaus nutarimu šią bylą iškėlė iš naujo. G. Milevičius nustatė: Kad 1990-04-20 d. apie 13.30 val. TSRS kariškiai jėga įsiveržė į Lietuvos Respublikos AT Prezidiumo įsako pagrindu paskirtų draugovininkų saugomas Lietuvos leidybos įmonės "Spauda" žurnalų gamybos cecho teritoriją ir patalpas (Vilnius, Maironio 1/9), kur panaudodami smurtą sužalojo ten buvusius draugovininkus ir kitus asmenis. Iš surinktos medžiagos matyti, kad TSRS kariškiai veikė vykdydami valstybinio perversmo organizatorių Lietuvoje nurodymu.

1993.11.22 Lietuvos Generalinė prokuratūra bylą sustabdė, nes tariamai nenustatyti asmenys, trauktini šioje byloje baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau byloje yra 1990.12.30 TSRS karinės prokuratūros nutarimas nutraukti bylą, kuriame išvardinti TSRS karinės dalies 7574 vadovybė ir karinėje operacijoje dalyvavusios specialiosios paskirties kuopos kariai.

Lietuvos generalinės prokuratūros vyr. tardytojas Kęstutis Betingis nutarė: Generalinėje prokuratūroje atliekamas parengtinis tardymas baudžiamojoje byloje N09-2-002-91 dėl valstybinio perversmo organizavimo Lietuvoje, kurioje tiriami TSRS kariškių padaryti nusikaltimai, o taip pat šio nusikaltimo padarymas siejamas su tais pačiais kaltais asmenimis abejose bylose - siekiant užtikrinti visapusišką visų įvykių aplinkybių ištyrimą šias bylas būtina sujungti į vieną, bylą priimti savo žinion. Baudžiamosios bylos N09-2-006-90 ir 09-2-002-91 sujungtos į vieną, paliekant joms bendrą numerį 09-2-002-91.

Po 24,5 metų po bylos iškėlimo Z. Vaišvila gavo 2014.11.03 generalinės prokuratūros prokuroro Gintauto Paškevičiaus nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr.09-2-031-99 (išskirtas iš bendros Sausio 13-osios bylos Nr.09-2-002-91, kuri jau kartą išnagrinėta teisme) 9-iose jos dalyse, įskaitant ir 1990.04.20 TSRS kariškių įvykdytų nusikaltimų Maironio g. 1/9 Vilniuje tyrimą. Šis nutarimas yra be motyvų ir grindžiamas tik vienu sakiniu: Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ne visi pradėti ikiteisminiai tyrimai turi nusikaltimų žmoniškumui bei karo nusikaltimų požymius.

Paaiškinimas. 2011.03.31 pakeitus ir papildžius Lietuvos BK 3, 7, 95, 100, 101, 102, 103, 105, 106, 109, 111 str., BK papildžius 113 str., sudarytas teisinis pagrindas patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn už visas tarptautinės teisės draudžiamas nusikalstamas veikas, įskaitant ir padarytas netarptautinio ginkluoto konflikto metu, t.y. atsiradus teisiniam pagrindui patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 100 str., net ir už atskirus pavienius nežmoniško elgesio veiksmus, jeigu juos galima įvertinti kaip valstybės ar organizacijos oficialios ar faktinės politikos dideliu mastu arba sistemingai užpuldinėti civilius gyventojus, rėmimą ar vykdymą, bei pagal BK 101 str., 103 str. 1 d., 111 str. 1 d. bei 112 str. kaip tarptautine humanitarine teise uždraustus karo nusikaltimus, nenutrauktoje bylos dalyje ikiteisminis tyrimas Nr.09-2-031-99 tęstas, ir Lietuvos Generalinės prokuratūros surašyti kaltinamieji aktai 62-iems TSRS kariškiams nagrinėjami Vilniaus apygardos teisme baudžiamojoje byloje Nr.1-54-665/2017.

Už šių nusikaltimų padarymą netaikomi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai (Lietuvos BK 95 str. 8 d. 2, 3, 5, 9 ir 10 punktai).

Kodėl nusikaltimų prieš Lietuvos Respublikos piliečius šiuose 9-iuose epizoduose tyrimas nutrauktas? Tai išsiaiškinti ir pabandė Z. Vaišvila. Tuo labiau, kad Maironio g. 1/9 Vilniuje epizodą ištirti prokuratūrai pavedė ir teismas. TSRS VRM divizijos 3404 vadas generolas-majoras Aleksandr Žitnikov, k/d 7574 vadas papulkininkis S. Fiodorov ir LKP/TSKP CK sekretorius Vladislav Šved dėl šio epizodo net buvo patraukti kaltinamaisiais - 1999.08.23 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje šių įtariamųjų atžvilgiu byla išskirta ir grąžinta tyrimui papildyti. Tačiau Z. Vaišvila išsiaiškino, kad 2014.11.12 ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir A. Žitnikov, S. Fiodorov bei V. Šved atžvilgiu, kad jiems inkriminuoti tik nusikaltimai, kurie nesusiję su 1990.04.20 įvykiais Maironio g. 1/9 Vilniuje. Kodėl?

Nesutikdamas su tokia Lietuvos prokuratūros nuomone, nukentėjusysis Z. Vaišvila pradėjo ginčyti bylos nutraukimą šiose bylos dalyse. Tuo gindamas ne dešimtis, bet ir šimtus kitų nukentėjusiųjų. Tačiau prokuratūra ir teismai Z. Vaišvilos skundus atmetinėjo be motyvų - prokuroras G. Paškevičius teisus.

Tik 2015.04.13 nutartimi Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Lemežis byloje Nr.1S-392-209/2015 "nesuprantančiam" Z. Vaišvilai paaiškino 1990.04.20 įvykius Maironio g. 1/9 Vilniuje, ignoruodamas privalomą nuostatą, nustatytą Lietuvos teismų įsiteisėjusiais nuosprendžiais šioje byloje ir 2008.02.19 Europos žmogaus teisių teismo Kuolelio, Bartoševičiaus ir Burokevičiaus prieš Lietuvą byloje sprendimu, kuriuo konstatuota, kad TSRS kariuomenė vykdė karines operacijas prieš Lietuvos Vyriausybę, ir patvirtino, kad vertinant TSRS kariškių veiksmus Lietuvoje 1990-1991 metais nuo 1990.03.11 turi būti taikomi Lietuvos Respublikos, o ne TSRS įstatymai.

Teisėjo Stasio Lemežio argumentai pribloškia: ... įsiveržus būtent į Lietuvos Respublikos valstybinę leidybos įmonę "Spauda", nebuvo žudoma., Šiuo atveju, pareiškėjas [t.y. Zigmas Vaišvila] su kitais asmenimis neleido patekti tik metalinius šalmus ir gumines lazdas turintiems kariškiams į spaustuvės patalpas, įspėjus nepasišalino iš spaustuvės, todėl nėra pagrindo daryti išvadai, kad jie aktyviai nedalyvavo konflikto veiksmuose. Tokiu būdu teisėjas St. Lemežis pateisino neteisėtai Lietuvos valstybėje veikusios okupacinės kariuomenės nusikaltimus ir jų buvimo Lietuvoje statusą, sukūrė teismo sprendimo precedentą, kuriuo remiantis kaltinamieji bylose dėl agresijos prieš Lietuvos Respubliką 1990-1991 metais galės gintis, naudodami šią mūsų valstybės vardu teisėjo St. Lemežio priimtą teismo nutartį. Tai yra atviras ir nusikalstamas veikimas teismo vardu prieš Lietuvos valstybę. Teisėjas St. Lemežis okupacinės kariuomenės karius prilygino Lietuvos teisėsaugos pareigūnams.

Teisėjas Stasys Lemežis pastebėjo, kad nukentėjusiuosius mušė tik guminėmis lazdomis, neturinčios suluošinti atsitiktinai, o nukentėjusieji nepakluso tariamai teisėtiems šių TSRS kariškių nurodymams.

Z. Vaišvila paprašė Generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjo St. Lemežio "stebuklų", tačiau ir vėl atsimušė į Lietuvos prokuratūros ir teismų sieną. Ir sulaukė rimto atsako, kuriuo po 2013 m. sausio 13 d. kalbos Seime jam iškart pagrąsino kolegė Vidmantė Jasiukaitytė.

Gal šis pasirinktinumas prasidėjo dar 1990.04.20, kada į VĮ "Spauda" praėjimo punktą įsiveržę TSRS kariškai žinojo, ką daro. Jiems iš paskos įėjęs papulkininkis D. Mironenko parodė ranka į Z. Vaišvilą: Vot on - deputat! (Štai jis - deputatas!). Po šios komandos TSRS kariškai kryptingai pasuko link jo.

Tačiau Z. Vaišvila tęsė šį aiškinimąsi iki pat 2016.06.29 jį ištikusios nelaimės. Faktiškai jis iki to buvo privestas. Spręskite patys.

2015.02.04 prokuroras G. Paškevičius nutarimu atsisakė Z. Vaišvilai leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo byla Nr.9-2-031-99 dalyse, dėl kurių šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, ir dalyse, kuriose panaikinti įtarimai įtariamiesiems, įskaitant ir kolaborantus, motyvuojant tuo, kad šie patys nežudė. "Rimtas" argumentas.

2015 m. Lietuvos žiniasklaidoje pradėta formuoti nuomonė, kad Z. Vaišvila veikia Rusijos naudai.

2016.03.07 Lietuvos Generalinės prokuratūros prokurorės Daivos Skorupskaitės Lisauskienės nuomone, Z. Vaišvilos pateikti duomenys dėl teisėjo Stasio Lemežio yra akivaizdžiai neteisingi (citata).

2016.03.30 LR VSD vadovas D. Jauniškis, AOTD prie LR KAM vadovas A. Šiuparis ir LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Paulauskas Seimo spaudos konferencijoje paskelbė 2015 m. "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą", kuriame įrašytas ir Z. Vaišvila. O gal tikroji grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui yra pats A. Paulauskas, kurio nurodymu 1990.05.25 Maironio g. Vilniuje baudžiamoji byla perduota TSRS karinei prokuratūrai ir kurio nurodymu Lietuvos pasieniečio Gintaro Žagūnio nužudymo byla perduota Baltarusijos prokuratūrai?

2016 m. "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime" Z. Vaišvilos ir jo bandytų prieš Seimo rinkimus suburti asmenų neliko. 2017-09-29 LR VSD raštu D. Jauniškis, išsigandęs Z. Vaišvilos ir A. Nako kreipimosi į teismą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo D. Jauniškiui ir A. Šiupariui dėl šmeižto apie nacionalines grėsmes, parašė, kad Z. Vaišvila nebuvo grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Tačiau Z. Vaišvila vis dar nepribaigtas.

2014.11.13 Z. Vaišvilos raštu prezidentei Daliai Grybauskaitei pateiktas 2014.11.03 prokuroro G. Paškevičiaus nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr.09-2-031-99 nutraukimo 9-iose jo dalyse. Tyla. Kodėl Prezidentei tai "nerūpi"?
Atsakymas matosi iš 2014.11.03 prokuroro G. Paškevičiaus nutarimo, kuriuo ikiteisminį tyrimą be motyvų, visų pirma, nutraukė dėl 1990.03.25 TSRS kariškių įvykdyto TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, 1990.03.11 Lietuvos Vyriausybės nutarimu perduotos Vilniaus pedagoginiam institutui, pastatų užgrobimo. Tos pačios partinės mokyklos, kurioje darbą paaukštintose pareigose ne tik po 1990.03.11, bet ir po pastatų užgrobimo tęsė būsima Lietuvos Prezidentė. Juose ir buvo vienas perversmo Lietuvoje organizavimo štabų, kuriame TSRS kariškiai įsteigė radiją "Tarybų Lietuva", leido lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis to paties pavadinimo laikraštį ir t.t.

Kodėl prokuroras G. Paškevičius be motyvų 2014.11.03, t.y. jau po D. Grybauskaitės išrinkimo antrai Prezidentės kadencijai, nutarė nebetirti

Prezidentė D. Grybauskaitė turi tai žinoti. Tyla - tai sutikimas su Z. Vaišvilos klausimais.

2017.11.02 Z. Vaišvila Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl jo atžvilgiu šioje nutrauktoje baudžiamojoje byloje padarytų nusikalstamų veikų. Atsakovai du: Rusijos Federacija ir Lietuvos Respublika. Z. Vaišvila bando praminti kelią visiems nukentėjusiems, iš kurių mūsų valstybės vardu tyčiojasi tie, kurie ją užvaldė. Todėl labai svarbu, kad šiandien drauge jau yra D. Šlapkauskas. Jie abu kviečia prisijungti visus nukentėjusiuosius, kurie dar gyvi. Iš jų, valstybės pavedimu gynusių šią valstybę, tyčiojamasi. Dalis jų kviečiami į šventes, tačiau tirti nusikaltimus jų atžvilgiu Lietuvos valstybės vardu be motyvų atsisakoma.

D. Šlapakausko vykdyto valstybės objektų gynimo laikotarpis neįtrauktas į jo darbo stažą, nors V. Landsbergio pasirašytu LR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1990.04.04 nutarimu Nr.I-110 Nustatyta, kad draugovininkams, saugantiems svarbius valstybės objektus, valstybinėse įmonėse ir organizacijose paliekamas vidutinis darbo užmokestis. Valstybę užvaldiusieji "negerbia" net V. Landsbergio parašo.

Vilniaus apygardos teisėja D. Kutrienė jau antrą kartą atsisako priimti nagrinėjimui Z. Vaišvilos ieškinį. Šį kartą ji nusprendė ieškinį išskirti į du - vieną prieš Lietuvos Respubliką, kurį teikti ji vis siūlo apylinkės teismui (t.y. jau praleidus senaties terminą kreiptis į teismą), kitą prieš Rusijos Federaciją. Tik pastarajam ieškiniui priimti teismas įpareigojo Z. Vaišvilą, gyvenantį iš MMA (t.y. 380 Eur per mėnesį), per 14 dienų išversti 3 bylos tomus į rusų kalbą. Pajuokavo teisėja D. Kutrienė. Ar pasityčiojo?

Z. Vaišvila apskundė tokią teismo nutartį ir nurodė, kad Rusijos Federacija atstovė jos ambasados Lietuvoje moka lietuvių kalbą. Teismui pateikti tai patvirtinantys įrodymai - lietuvių kalba parašytas Z. Vaišvilos prašymas Rusijos Federacijos ambasadai Lietuvoje pateikti informaciją apie tai, nuo kada iki kada TSRS ambasadoje Vašingtone ir kokiose pareigose 1991 metais, t.y. tada, kai mes Lietuvoje gynėme Lietuvą, dirbo Dalia Grybauskaitė? Rusijos Federacijos ambasada suprato šio laiško, parašyto lietuvių kalba, turinį ir Z. Vaišvilai atsakė, kad negali jam pateikti šios informacijos be D. Grybausaitės sutikimo. Nurodyta, kad šią informaciją saugo Rusijos Federacijos federaliniai įstatymai, be to, ši informacija yra dar ir Rusijos Federacijos valstybės paslaptis.

Tačiau tai ir yra Z. Vaišvilos inicijuotos bylos esmė - išsiaiškinti abiejų atsakovų (Rusijos Federacijos ir Lietuvos Respublikos) santykius ir jų veikimo šioje baudžiamojoje byloje priežastis, sužinoti jų paaiškinimus dėl to.

Tokioje byloje viešame posėdyje išgirstume buvusio Lietuvos prokuratūros vadovo A. Paulausko paaiškinimus, kodėl nurodė baudžiamąją bylą dėl TSRS kariškių nusikaltimų 1990.04.20 perduoti TSRS karinei prokuratūrai? T.y. jos netirti.

Išgirstume ir V. Landsbergio nuomonę, ar jis pritarė tokiam A. Paulausko veiksmui, ar pats taip nurodė A. Paulauskui? Ar V. Landsbergis patenkintas, kad Lietuvos vardu tyčiojamasi iš D. Šlapakausko ir negerbiamas V. Landsbergio parašas, kuriuo Lietuvos valstybė buvo įpareigota šį D. Šlapakausko atsakingą darbą pripažinti darbu mūsų valstybei?

Išgirstume ir Prezidentės nuomonę, kodėl ji tyli dėl 2014.11.03 Generalinės prokuratūros nutraukto tyrimo ne tik dėl įvykių Maironio gatvėje Vilniuje, bet ir dėl Mykolo Burokevičiaus prašymu TSRS kariškių įvykdyto TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos pastatų užgrobimo, ir perversmo prieš Lietuvą vieno štabų įkūrimo juose? Arba sužinotume informatyvų Prezidentės atsisakymą atsakyti į šiuos, iš anksto jai teismo pateiktus, klausimus.

Išgirstume ir Rusijos Federacijos nuomonę dėl Sausio 13-osios bylos nutraukimo 9-iuose jos epizoduose, ar tai šį atsakovą tenkina, ar šie veiksmai buvo derinti su Lietuvos Respublikai vadovaujančia Rusijos Federacijos valstybės paslaptimi Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite?

Tai labai padėtų mums, Lietuvos piliečiams, suvokti Rusijos Federacijos, kaip grėsmės Lietuvai, esmę.


Skaitytojų pastabos

Andriukas dviratukas

Eiga trumpai:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#Vilniaus Apygardos Teismas sausio 13

Trumpai aiškinu tik nutrauktą bylos dalį, tvarkaraštį. Kviečiu atstatydinti prezidentę Grybę, aiškinu šį ir kitus išėjusių 2017 metų "pasiekimus". Ką jau pavyko išvaryti, uždaryti, įklampinti:
http://susirašom.saugokmedi.lt/bendrijos/20180112.htm

http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#genocidą neigia
Nuolat neigia Tarybinius nusikaltimus, ne pirmą kartą.
- Tas pats Vilniaus Apygardos Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas.
Apeliacinis Teismas "pro dantis" pripažino genocidą. - Tariamai priešingai negu anie teismai. Bet laisvę kaltininkui tik apribojo ir dar per trumpai, neteisėtai neva dėl to, kad anas po to nenusikalto. Dar betruko, kad anas nusikalstų žmoniškumui daug kartų... Nors, tikėtina, kad taip ir darė... ir tebedaro, nes bendrininkauja su tais, kas aną dangsto.

Prezidentės apkalta:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#prezidentė Grybauskaitė apkalta

Pati Zigmo bylos dalis nekeltų pavojaus valdžiai. Galėtų ir neatsisakyti tirti. Bet nutraukti ją yra naudinga valdžiai. 2 tikslai:

Prokuroras atsisakė tirti kaip grobė Komunistų mokyklą, kad nepaaiškėtų, kad 1990 metais, gal ir 1991 ten tebedirbo Grybė.
Anksčiau Zigmas apie tai jau pasakojo. Perpasakoju jį aš:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#Grybauskaitė Komunistų mokykloje
Baisus ne tik pavojus tai atskleisti, o ir galimybė apkaltinti Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę nusikaltimais žmoniškumui, kaip bendrininkę, o gal ir kaip pagrindinę rengėją.
Grybę ir po to, jau kai sėdo į prezidentės sostą, žmonės kaltina nusikaltimais žmoniškumui:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#generalinė prokuratūra ne Prezidentė
Už 2 atskirus nusikaltimus gresia 2 bausmės. Iš kalėjimo jį neišeis niekada.
Teisėjas Lemežis nėra vienintelis, kuris neigia Tarybų valdžios nusikaltimus. Ten prokurorai nuslėpė, kad policajai neigia Stalinizmą ir priskiria tai Landsbergio pramanams.

Nusikalsta žmoniškumui ne vien karas, o bet kas, kas nuolat puldinėja žmones, kalina, pavergia juos bet kokių rūšių bylomis (BK §100 - Nusikaltimai žmoniškumui, Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis). Tą darė Zigmui TSRS kareiviai. Tą tęsia ir Grybė su valdžia... Ne vien jam, o vis naujoms aukoms. Zigmas turėtų kaltinti nusikaltimais žmoniškumui ir dabartinę valdžią. Todėl jie ir yra nusikaltimai žmoniškumui, kad prie kaltinimų gali jungtis daug žmonių.

Zigmo užuomina apie iš anksto pateiktus klausimus reiškia, kad Grybė vengia atsakyti, kol iš anksto nepasirengia:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#prezidentė Grybauskaitė nebyli

nusprendė Petras Karvelis? Negi posėdį baigė tik pliurpalais ir paguoda?
Dar jis privalo ne tik guosti, bet ir pats rašyti, kad pirmininkė Loreta Braždienė neteisėtai nagrinėjo pačios savęs nušalinimą. Privalo reikalauti ją bausti, varyti iš darbo. Privalo "reaguoti" pagal Etikos Kodekso §15 5 sk..

Kuo baigė Prapiestis su Zelianka? Ar išvarė Braždienę?

Vilniaus apygardos teisėja D. Kutrienė neturi teisės atsisakyti priimti ieškinį.
Konstitucijos §30: turi teisę kreiptis į teismą. - Be išlygų. Nėra ir išlygų teismo rūšiai, ar lygiui. Todėl galite kreiptis į bet kurį teismą.
Jei byla priklauso kitam teismui, ten patys ir privalo perduoti ( §37).
Jei neperduoda, perduokite pats. O laiką skundui prašykite pratęsti. Pagal tą pačią Konstituciją neteisėta būtų atsisakyti pratęsti.

Nusikaltėlė prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė parašė neva teisėjo Lemežio, kliedesiai, kuriuos jiems davėt tirti, yra "akivaizdžiai neteisingi" todėl, kad ji neturėjo teisės rašyti be žodžio "akivaizdžiai". Anksčiau pareigūnai naudojosi tuo, kad niekas nesuvokdavo, kad tai neteisėta. Prieš kelis metus aukos tai pradėjo skųsti. Todėl pareigūnai prisitaikė naujovei ir dabar visur pridedažodį. Nors, privalėjo rašyti esmę: kas ir kodėl yra "akivaizdu".
Negi ji neigia, kad Lemežis taip kliedėjo?

2018.07.23 baudžiamąją bylą visiems šiems teisėjams ir prokurorams pradėjo valdžia...
bet ne Lietuvos, o Rusijos...
ne už tai, kad nutraukė bylos dalį, o tai, kad kitas tęsia.
- Tegul. Koks skirtumas į kieno kalėjimą jie sės ir už ką. Taip ir patys jie peza apie savo aukas, kai jas klastoja... ir kaltas, ir nekaltas. Svarbu tik, kad bausmė neišvengiama.

Daugiau teisės pamokų:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#iskusk