Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo Akto signataro Zigmo Vaišvilos
2017.07.12 spaudos konferencijos Seime:

Zigmui Vaišvilai uždrausta viskas - net gydytis

2017.06.29 prie KGB rūmų Vilniuje pagerbtos Zigmo Vaišvilos įmonės UAB "FF Lizingas" turto iššluotuvės, kurias, medikams siekiant išgelbėti Zigmo Vaišvilos gyvybę po 2016 m. birželio 29 d. patirtų sunkių traumų, už nepadoriai mažas kainas įvykdė bankroto administratorius UAB "Admivita" ir kreditorių komitetas. Įmonės nekilnojamasis turtas iššvaistytas padarius įmonei apie 3,5 mln. eurų nuostolį.
Vilniaus ekonominė policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Pateiktas skundas Vilniaus apygardos prokuratūrai. Ekonominei policijai 10 arų gyvenamosios paskirties sklypo Palangoje pardavimas už 1333 eurus, t.y. apie 40 kartų mažesnę nei Nekilnojamojo turto registro nustatytą rinkos kainą, yra tik civiliniai santykiai.

Z. Vaišvila Kauno apygardos teismui pateikė prašymą skubiai atstatydinti šį bankroto administratorių ir nušalinti kreditorių komitetą. Ir netruko sulaukti keršto.

2017.06.26 Z. Vaišvila iš Vilniaus apygardos teismo gavo UAB "FF Lizingas" bankroto administratoriaus ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš jo 2,4 mln. €. Be jokių įrodymų bankroto administratorius ieškinyje parašė, kad Z. Vaišvila neperdavė jam UAB "FF Lizingas" trumpalaikio turto, kurio vertė 2,4 mln. € .

Klausimas visiems - kaip Z. Vaišvila bankroto administratoriui gali perduoti turtą, kurį bankroto administratorius ne tik pėrėmė, bet jau ir pardavė už minėtas nepadoriai mažas kainas?
Mat didžioji dalis nekilnojamojo turto įmonės balanse pagal apskaitos standartų reikalavimus apskaityta kaip trumpalaikis turtas, skirtas perpardavimui, t.y. pačios įmonės nenaudotas. Tai - tie patys nelaimingi trys žemės sklypai Palangoje, istorinis "Birutės" restoranas su žemės sklypu Vytauto gatvėje Palangoje, pramoniniai vandens tinklai ir šiltnamių kompleksas su administraciniu pastatu ir žemės sklypu Mažeikiuose, pastogė Mažvydo alėjoje Klaipėdoje, 4,36 ha žemės sklypas ir apie 14000 kv.m sandėlių ir gamybinio administracinio nebaigtos statybos ploto pastatai Vilniaus pl. 8 Klaipėdoje, garažas Šiauliuose.
Kitas įmonės nekilnojamasis turtas - ilgalaikis.
Bankroto administratorius UAB "Admivita" "nepastebėjo", kaip perėmė ir net jau pardavė tokius "smulkius" nekilnojamojo turto vienetus. Matyt, tikrai mažai lėšų gavo už šio turto "pardavimus"...

Kitas įmonės trumpalaikis turtas - gamyklos įrengimai ir gamybos atsargos, buvusios Mažeikiuose. Šis turtas pavogtas dar 2014 m., o jo vagystę pagal Z. Vaišvilos pareiškimą tiria prokuratūra. Vagystėje, pagal liudytojų, kurių apklausti nenorėjo Mažeikių prokurorai, paaiškinimus, galimai dalyvavo ir bankroto administratoriaus UAB "Admivita" atstovai.
Vėl klausimas visiems - patarkite, kaip galima perduoti turtą, kurį nežinomi asmenys pavogė?

UAB "Admivita" įsijautė į visagalio teisėjo vaidmenį - jos prašymu prieš Z. Vaišvilą Vilniuje 2016 m. pradėta baudžiamoji byla dėl to, kad jis bankroto administratoriui neperdavė šio 2,4 mln. € vertės turto! Šioje baudžiamojoje byloje tikriausiai jau pateiktas toks pat ieškinys dėl 2,4 mln. € priteisimo iš nusikaltėlio Zigmo Vaišvilos. Dabar Vilniaus apygardos teismui civiline tvarka pateiktas toks ieškinys.
2,4 + 2,4 + 0,63 (gauta už parduotą trumpalaikį nekilnojamąjį turtą) = 5,43 mln. eurų. Su polėkiu blefuoja UAB "Admivita"!
Beje, prisikvietė Z. Vaišvila šį bankroto administratorių turto perėmimui tik po to, kai kreipėsi į Įmonių bankroto valdymo departamentą, kad UAB "Admivita" neatvyksta periminėti UAB "FF Lizingas" turto.

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rosita Patackienė, priėmusi nagrinėti šį UAB "FF Lizingas" bankroto administratoriaus ieškinį dėl 2,4 mln. € priteisimo, nustatė Z. Vaišvilai 3 dienų terminą nuo ieškinio gavimo, t.y nuo birželio 26 d., atsiliepimui pateikti dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis terminas Z. Vaišvilai baigėsi birželio 29 d. Tačiau teisėja R. Patackienė nusprendė nebelaukti, kol Z. Vaišvila pateiks teismui atsiliepimą. Jau birželio 26 d. priėmė nutartį, kuria galimam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti pagal šį ieškinį pritaikė 2,4 mln. € dydžio laikinąsias apsaugos priemones.

Birželio 27 d. antstolis Donatas Kisielius šią teismo nutartį priėmė vykdymui, nustatė 2,4 mln. € dydžio areštą Z. Vaišvilos turtui ir lėšoms, tačiau "pamiršo" leisti Z. Vaišvilai gauti mėnesinį 380 eurų MMA, kurį valstybė pragyvenimui leidžia gauti bet kokiu atveju.
Pernai tik iš ligoninės po 3 operacijų namo grįžęs Z. Vaišvila antstolio Armino Naujokaičio, vykdžiusio 2016.05.31 Vilniaus apygardos teismo teisėjos Vilijos Mikuckienės priimtą nutartį dėl 0,63 mln. € dydžio laikinųjų apsaugos priemonių, mėnesių mėnesius prašė leisti gauti MMA.
Kiek laiko šį klausimą spręs antstolis D. Kisielius?

Antstolis D. Kisielius žengė dar toliau - 2017.06.28 d. patvarkymu uždraudė Z. Vaišvilai prisiimti bet kokius reikalavimus savo atžvilgiu. Paprastai pasakius, Zigmas nebegali niekam nieko nei už ką įsipareigoti. Kaip Vytauto Kernagio dainoje "Niekų dainelė" (https://www.youtube.com/watch?v=Tf284U2SvLc).

Formaliai žiūrint, Zigmui uždrausta ne tik skolintis, bet ir prisiimti įsipareigojimus dėl jo gydymui skirtų medicininių paslaugų, vaistų pirkimo ir betko kito. Dėl šio reikalavimo pažeidimų antstolis D. Kisielius Z. Vaišvilai pagrąsino baudžiamąja atsakomybe.

Šias teismo ir antstolio D. Kisieliaus dovanas Z. Vaišvila gavo po patirtų sunkių traumų teismuose jam talkinančios dukros Vaivos vestuvių išvakarėse - 2017.07.05.

Z. Vaišvila supažindina antstolį D. Kisielių su jau įvykdytais šio antstolio nurodymų pažeidimais: 2017.07.04 Z. Vaišvila prisiėmė 4,57 € įsipareigojimą ir šią sumą sumokėjo poliklinikai už sprando tomografinę nuotrauką, prisiėmė 29 € įsipareigojimą ir 2017.07.06 sumokėjo už pyragėlius dukros vestuvėms. Prisiėmė ir įsipareigojimą pagal jam išrašytus vaistų receptus. P. antstoli, ar galima pirkti šiuos vaistus?
Z. Vaišvila kviečia antstolį D. Kisielių dėl šių ir kitų Z. Vaišvilos jau įvykdytų pažeidimų kreiptis į prokuratūrą dėl jo baudžiamosios atsakomybės. Sakysite, kad Zigmas parodijuoja. O antstolis D. Kisielius, priėmęs tokį patvarkymą, parodijuoja ar tyčiojasi?

Šiuo antstolio D. Kisieliaus reikalavimu iš Z. Vaišvilos atimta ir teisė sudaryti sutartis su advokatais - tai taip pat įsipareigojimų prisiėmimas. Atimta ir teisė kreiptis į teismą dėl dokumentų kopijų gavimo - tai taip pat įsipareigojimas sumokėti teismui už šią paslaugą. Atimta ir teisė kreiptis į antstolį dėl Z. Vaišvilai priteistos skolos išieškojimo - tuo būtų įsipareigojama antstoliui sumokėti būtinąsias vykdymo išlaidas.

Kiek dar tęsis šis absurdo spektaklis, vadinamas teisingumo vykdymu ir viešojo intereso gynimu UAB "FF Lizingas" bankroto byloje, kurios iškėlimą taip pat nulėmė Vilniaus apygardos teismo šiai įmonei pritaikytos 7 mln. Lt dydžio laikinosios apsaugos priemonės pagal žinomai melagingus Finansų ministerijos atstovų paaiškinimus dėl neegzistavusios UAB "FF Lizingas" skolos tai ministerijai?
Pasirodo, kai kam leista meluoti teismui, kiek širdis geidžia, ir atsakyti dėl melo ir pasekmių nereikia.

Negana to, 2017.07.01 įsigaliojo 2016.11.08 bebaigiančio kadenciją Seimo priimtas įstatymas dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimų. Ženkliai padidintas žyminis mokestis dėl kreipimosi į teismą, neliko bylos dalyvių teisės be advokato dalyvauti civilinėse bylose apeliacinės instancijos teisme.
Suprantamas advokatų lobizmo siekis ir noras pasinaudoti senojo Seimo paskutiniosiomis veiklos dienomis. Tik advokato paslaugos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis, kitų asmenų - ne. Asmuo be teisinio išsilavinimo nebegali atstovauti teisme kito asmens. Tad Z. Vaišvilos dukra Vaiva ir žmona Regina, turinčios jo įgaliojimą, nebegalės susipažinti su bylomis, gauti teismo sprendimus.

Advokatų lobizmas negali prieštarauti Konstitucijai. Šiais įstatymo pakeitimais faktiškai iš Konstitucijoje numatytų 3 pakopų teismų iš mūsų piliečių jau atimta ne tik kasacinė instancija (bylos nagrinėjimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme), bet ir apeliacinė instancija. Neskundei pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacine tvarka - automatiškai netenki teisės kreiptis į teismą kasacine tvarka. Neturi lėšų - neturi ir advokato. Neturi advokato - pakaks pirmosios instancijos teismo ginčui išspręsti.

Taisyklė paprasta: Neturi pinigų - teisme automatiškai pralaimėsi.

2017.07.12 signataras Zigmas Vaišvila kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį dėl šių advokatiško lobizmo pasekmių atšaukimo skubos tvarka.

Dėl vieno 2016.11.08 Civilinio proceso kodekso straipsnio pakeitimo Z. Vaišvila į Seimą nesikreips.

Iš įstatymo išbraukta nuostata, kad dėl ligos nebūtina atidėti civilinės bylos nagrinėjimo.
Štai kodėl Z. Vaišvilos oponentai spaudė teismus nagrinėti bylas gydomam Z. Vaišvilai nedalyvaujant iki 2017.07.01.
Tikėtina, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas R. Norkus, atsakinėjęs Z. Vaišvilai ir R. Vaišvilienei dėl teismų praktikos nebuvimo šiuo klausimu, žinojo, kad nuo 2017.07.01 teismai nebeturės pagrindo neatidėti civilinės bylos nagrinėjimo dėl Z. Vaišvilos ligos. Jis net specialų raštą teismams dėl to parašė: spręskite patys, kol kas įstatymas neįpareigoja teismo dėl ligos atidėti civilinės bylos nagrinėjimą.
Z. Vaišvilos nuomone, tai yra atviras aukščiausio teismų pareigūno kišimasis į bylų, kurių dalyvis yra Z. Vaišvila, nagrinėjimą.


Lietuvos Respublikos Seimо Pirmininkui p. Viktorui Pranckiečiui
Zigmas Vaišvila
2017.07.12 Vilnius

Dėl įstatymo priėmimo skubos tvarka

Prašau Jus skubos tvarka inicijuoti dalies praėjusios kadencijos pabaigoje Seimo 2016.11.08 priimtu LR Civilinio proceso kodeso pakeitimo įstatymu Nr.XII-2751 pakeistų dalies Civilinio proceso kodekso straipsnių pakeitimą / papildymą pripažinimą netekusiais galios:

Po šių CPK pakeitimų teisme asmuo gali būti atstovaujamas tik asmens su aukštuoju teisiniu išsilavinimu, atliekant net paprasčiausias atstovavimo funkcijas - susipažinimą su bylos medžiaga, procesinių dokumentų gavimą teisme ir pan.

CPK 306 straipsnio papildymas 3-ia dalimi iš bylos dalyvių atėmė teisę dalyvauti apeliacinės instancijos teisme be advokato. Tai yra ne tik nepasvertas ir paskubom įtvirtintas atvirai lobistinis advokatams įstatymo pakeitimas, bet ir šiurkštus asmens konstitucinės teisės pačiam dalyvauti apeliacinės instancijos teisme faktinis atėmimas. Tai faktiškai atėmė iš asmenų galimybę ginti savo teises teisme, nes dauguma Lietuvos žmonių neturi finansinių galimybių samdyti advokatus jų atstovavimui teisme. Be to, ne visais atvejais tai ir būtina. Asmuo pats turi turėti teisę apsispręsti, ar jam reikalinga advokato pagalba teisme. Šios apsisprendimo teisės negali įtakoti jo finansinė padėtis ir faktiškai priverstinis advokatų teikiamų paslaugų primetimas bylų dalyviams.

Po šių CPK pakeitimų teisingumo vykdymas Lietuvos teismuose faktiškai vyks ne 3 pakopų teismuose, bet tik pirmosios instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei 1 instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka neskųstas, įstatymas neleidžia bylos dalyviui teikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Neturint finansinių galimybių samdyti advokatą, po CPK 306 straipsnio papildymo 3-ia dalimi faktiškai Lietuvoje lieka tik 1 pakopos teismai.

Pateikiu Jums ir savo padėtį patvirtinančius mano spaudos konferencijų pranešimus, kurie iliustruoja, kaip dėl sudėtingos sveikatos būklės ir dėl oponentų veiksmų atsidūrus sunkioje finansinėje padėtyje, po aukščiau minėtų CPK pakeitimų teisingumo nustatinėjimas teismuose tampa tik formalumu. Sėkmę teismuose lems tik lėšų advokatui samdyti turėjimas ar neturėjimas.
Ženklūs žyminio mokesčio padidinimai dar labiau apsunkins asmenų teisę kreiptis į teismą.
Tai nėra tik Zigmo Vaišvilos problema, bet ir daugelio Lietuvos piliečių problema.

Tuo pačiu noriu atkreipti Jūsų dėmesį į išskirtinai ydingu tapusį rašytinio proceso naudojimą jau ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose. Šiuo procesiniu "išradimu" teisingumas nustatinėjamas be esminės bylos dalyvio teisės būti teismo išklausytam, tokiu būdu tik didinamas visuomenės nepasitikėjimas teismais ir valstybės vardu jų priimamamis sprendimais.

Priedai: 2017.06.29 ir 2017.07.12 Z. Vaišvilos spaudos konferencijų pranešimai.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
Zigmas Vaišvila

Kauno apygardos teismo pirmininkas Nerijus Meilutis kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją dėl drausmės bylos iškėlimo UAB "FF Lizingas" bankroto bylą netinkamai nagrinėjančiam teisėjui Gintautui Koriaginui.


Skaitytojo pastaba

Andriukas dviratukas

Neskubėkite jo girti. Ne savo noru Nerijus Meilutis taip pasielgė. Jam liepė...


Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos
2017.10.13 spaudos konferencija Seime

Z. Vaišvila "apsimeta" ligoniu

2017.08.16 Z. Vaišvila kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę dėl drausmės bylų teisėjoms Vilijai Mikuckienei, Ingai Staknienei ir Loretai Braždienei inicijavimo.

Teisėja V. Mikuckienė, atsisakiusi skirti Z. Vaišvilos medicininę ekspertizę ir sudėtingos bylos nagrinėjimui skyrusi vos 4,5 darbo dienos, per kelias valandas išnagrinėjo bylą iš esmės be sergančio Z. Vaišvilos, o kitoje teismo nutartyje konstatavo, neva jo sveikata yra puiki ir jis puikiai ginasi teisme.

Teisėja I. Staknienė 2017.01.04 išnagrinėjo iš esmės kitą bylą, nors žinojo, kad Z. Vaišvila guli ligoninėje po 2017.01.02 jam atliktos 4 sudėtingos chirurginės operacijos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkė L. Braždienė atmetė Z. Vaišvilos teisėjai I. Staknienei pareikštą nušalinimą ir teismo nutartyje valstybės vardu įrašė, kad Z. Vaišvila savo gydymusi modeliuoja teisėjos I. Staknienės nušalinimą!.. Didesnę patyčią iš medikų darbo teismo vardu sunku įsivaizduoti.

Prezidentė D. Grybauskaitė jau 2 mėnesius neatsako Z. Vaišvilai...

... Kuris pirmą kartą kaip signataras paprašė respublikos Prezidentės priimtibe eilės.


Skaitytojo pastaba

Andriukas dviratukas

Kodėl V. Mikuckienė turėjo skirti medicininę ekspertizę? Juk byla yra ne apie sveikatą. O apie ką?

Nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė neturi jokios eilės, nes ji išvis nepriima žmonių ir neatsakinėja jiems. Ją nuolat neteisėtai pavaduoja 2 Kanceliarinės tetos. Laužo Konstitucijos §89:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#prezidentė Grybauskaitė kiek
Už tai, kad ji neatsako 2 mėnesius ir išvis neatsako pati (ją neteisėtai pavaduoja), ją dera atstatydinti per apkaltą:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz#prezidentė Grybauskaitė apkalta

Kodėl sakote, neva rašėt jai pirmą kartą? Juk rašėt jai ir anksčiau. Ji niekada neatsakė.


Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos
2017.11.15 spaudos konferencija Seime

Gerb. teisėjai, mes jus suprantame. Tačiau tyčiotis iš teisingumo vykdymo nevalia

2017.11.06 Teisėjų etikos ir drausmės komisija svarstė Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio teikimą dėl drausmės bylų iškėlimo šio teismo teisėjams Gintautui Koriaginui ir Jurgiui Kiškiui. Teisėjui J. Kiškiui drausmės byla iškelta, teisėjui G. Koriaginui - ne. Dėl teisėjo G. Koriagino galiu pasisakyti, nes jis nagrinėja UAB "FF Lizingas" bankroto bylą.

Dėl to, kad Kauno apygardos teismo vadovybė, iki šiol energingai gynusi teisėją G. Koriaginą nuo nušalinimo šioje byloje, netikėtai pasiūlė šiam teisėjui kelti drausmės bylą, sukėlė klausimų. Matyt, situacija perdaug įkaito, kad galima būtų ir toliau nematyti, kaip nagrinėjama ši byla.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijos posėdis tai ir patvirtino. Buvo paminėti tik nereikšmingi teisėjo G. Koriagino procesiniai pažeidimai. Kauno apygardos teismo pirmininko prašiau šios medžiagos, tačiau jos negavau. Posėdžio metu paskubomis parašiau ir komisijai pateikiau pagrindinius teisėjo G. Koriagino šioje byloje įvykdytus šiurkščius procesinius pažeidimus ir paprašiau nepriiminėti sprendimo, pažadėjau pateikti papildomą medžiagą. Tačiau komisija nelaukė mano medžiagos. Todėl pateikiau ją jau kaip savo prašymą iškelti drausmės bylą teisėjui G. Koriaginui.

Ko nepanoro svarstyti Teisėjų etikos ir drausmės komisija? Manau, kad, visų pirma, to, kad teisėjas G. Koriaginas, priėmęs nagrinėjimui teisme 2015.10.21 Z. Vaišvilos prašymą dėl galimai nusikalstamai suorganizuoto UAB "FF Lizingas" bankroto bylos iškėlimo, dvejus metus jo nenagrinėja. Net 11 mėnesių teisėjas G. Koriaginas nesprendė 2015.06.08 3-jų Z. Vaišvilos prašymų dėl proceso atnaujinimo šios bankroto bylos atskirose dalyse priėmimo nagrinėti teisme klausimo. Nors įstatymas tai padaryti teismą įpareigoja per 3 darbo dienas. Mat prašyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuos prašymus pateikiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Rimvydui Norkui patarus. Per metus laiko pasikeitė teismo praktika. - p. R. Norkaus patarimas buvo veltui. Teismai nusprendė, kad proceso atnaujinimas negalimas net ginče dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo. Kitose bylose atnaujinti procesą galima, bet šioje byloje - ne. Po metų p. R. Norkaus paklausiau: "Ar dėl manęs pasikeitė teismo praktika?" Atsakymo neišgirdau.

Teisėjo G. Koriagino laimėjimus šioje byloje vainikavo UAB "FF Lizingas" bankroto pripažinimas tyčiniu. Net Lietuvos apeliacinio teismo teisėja Virginija Čekanauskaitė, pašalinusi teisėjo G. Koriagino argumentus dėl verslo sandorių, paliko teisėjo G. Koriagino nutartį dėl tyčinio bankroto, t.y. ikiteisminio tyrimo pradėjimo, remdamasi žinomai melagingais bankroto adminsitratoriaus ir Juozo Matonio vadovaujamų UAB "Baltic arms" ir UAB "Skomė" paaiškinimais teismui:

Kadangi su patyrusia teisėja V. Čekanauskaite teko susidurti anksčiau, nenoriu tikėti, kad ji nematė tokių dalykų byloje. Todėl belieka vienintelis variantas - ji tokią Lietuvos apeliacinio teismo nutartį priėmė ne savo valia.

Kadangi Z. Vaišvilos kasaciniai skundai Lietuvos Aukščiausiame Teisme praktiškai nepriimami, o atnaujinti procesą tikėtis negaliu, todėl tikiuosi, kad teisėja V. Čekanauskaitė paaiškins šią situaciją Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.

Gerb. teisėja V. Čekanauskaite, o kas man belieka po tokio Jūsų ir teisėjo G. Koriagino verdikto? Juk absurdiškais ir melagingais argumentais sukūrėte man baudžiamąją bylą! Negi manote, kad tylėsiu ir nieko nedarysiu? Ar ir Jūs, kaip UAB "Admivita" ir Juozas Matonis, tikėjotės, kad Zigmas Vaišvila po patirtų traumų nebepakils ir nebesusigaudys, ir tada neįgalų Zigmą ir jo šeimą galima bus visapusiškai sudoroti? Negana to, tuo pat metu Zigmas paskelbtas dar ir grėsme Lietuvos saugumui! Tik šiemet VSD direktorius Darius Jauniškis, išsigandęs galimo teismo, raštu pralemeno, kad į grėsmių vertinimą pernai įtraukė, nors ir nebuvau grėsme. - Dėl statistikos.

Gerb. teisėjai, mes Jus puikiai suprantame. Tačiau pabandykite ir Jūs mus suprasti. Yra tokie cinikai, kurie slepiasi po tokių "Admivitų" kaukėmis. Tačiau Jūs, teisėjai, veikiate valstybės vardu, vykdote teisingumą! Argi Jūs nesuprantate, kad bet kurią dieną galite būti nurašyti ar pakišti ir Jūs? Šiandien Jūs reikalingas sraigtelis, ryt - jau nebe.

Argi nematote, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iš esmės jau nieko šioje valstybėje nebesprendžia. Tik žaidžia ant savo stiklinio kalno nesibaigiančių akcijų žaidimus. Nebent dar skaičiuoja karo išlaidų procentus? Valstybė ritasi į visišką prarają. Akivaizdu, kad nėra jokios garantijos dėl dar vieno dirbtinio Prezidento Lietuvai išrinkimo. Ir tai supranta, visų pirma, tie, kurie juos mums iki šiol parinkdavo.

Grįžkime prie Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, kuri nepanoro svarstyti ir kitų mano argumentų, kuriuos galima vardinti ir vardinti.

Paskutinis G. Koriagino šališko veikimo pavyzdys: iki šiol nepradėtas nagrinėti 2017.05.10, tik nagrinėjimui priimtas, Z. Vaišvilos prašymas dėl skubaus bankroto administratoriaus UAB "Admivita" atstatydinimo dėl jo įvykdyto UAB "FF Lizingas" turto iššvaistymo ir/ar pasisavinimo, pasinaudojus tuo, kad 2016.06.29 man patyrus sunkias politraumas, nebegalėjau sekti šios bylos eigos.
Įmonei UAB "FF Lizingas" padaryta 3,5 mln. € žala nesvarbi nei teisėjui G. Koriaginui, nei Vilniaus ekonominės policijos vyr. tyrėjui Ignui Budriui, nei Vilniaus apygardos prokurorei Aušrai Balžekaitei, kurie vis atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tikiuosi, kuris nors gyvenamosios paskirties 10 arų žemės sklypas už 1333,33 EUR neatiteko kokiam nors teisėjo statytiniui. Būtų perdaug atvira. Tyrėjas I. Budrys paatviravo: "Prašykite, kad teismas jį nušalintų nuo šio tyrimo."

Kas dengia taip atvirai ir beatodairiškai veikiančią bankroto administratorių grupuotę, kurios narys yra ir UAB "Admivita"? Šią medžiagą Seimo Antikorupcijos komisijai pateikiau ir prieš 2 metus, ir šiemet. Tyla. Nors šioje grėsmingo pavadinimo komisijoje yra net 17 narių:

  1. Vitalijus Gailius
  2. Darius Kaminskas
  3. Vida Ačienė
  4. Vytautas Bakas
  5. Agnė Bilotaitė
  6. Algirdas Butkevičius
  7. Rimantas Jonas Dagys
  8. Kęstutis Glaveckas
  9. Vanda Kravčionok
  10. Raimundas Martinėlis
  11. Kęstutis Mažeika
  12. Andrius Palionis
  13. Naglis Puteikis
  14. Jurgis Razma
  15. Ingrida Šimonytė
  16. Petras Valiūnas
  17. Remigijus Žemaitaitis

Drebėkite, niekadėjai!

Kadangi bandymas susidoroti su manimi jau vyksta tiesmukai, buvau priverstas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai pateikti ir kitą prašymą. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjos Vitos Valeckaitės ir šio teismo pirmininkės Loretos Braždienės, praradusių bet kokią sveiką nuovoką.

Kol Prezidentė mąsto ką daryti, L. Braždienės vadovaujamo teismo teisėja Vita Valeckaitė "išnagrinėjo" Z. Vaišvilos skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus patvarkymo, kuriuo jis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (be teismo, jas pritaikiusio), antrą kartą areštavo mano turtą ir lėšas 2,4 mln. € suma ir uždraudė prisiimti bet kokius įsipareigojimus. Net tam, kad gydytis.
Nors, bankroto administratorius UAB "Admivita" perėmė ir pardavė visą UAB "FF Lizingas" nekilnojamąjį turtąsimbolines kainas. Perėmė ir kilnojamąjį turtą: Mažeikiuose buvusius įrengimus ir gamybos atsargas. Tas pavogtas.
Šis bankroto administratorius vis tiek teismui aiškina, neva Z. Vaišvila šio turto jam neperdavė ir siekia iš manęs prisiteisti 2,4 mln. €.
Teisėja V. Valeckaitė to "nepastebėjo" ir apie tai nepasisakė. Ji "nepastebėjo", kad bylos dalyvais Z. Vaišvilos skunde nurodyti dar kiti antstoliai ir bylą "išnagrinėjo" rašytinio proceso tvarka be jų, bebylos dalyvių!

Tiems antstoliams, kuriuos V. Valeckaitė išmetė iš bylos, UAB "Admivita" nemoka jos sulaikyto mano darbo užmokesčio, nes atseit neperdaviau jai minėto turto. Jiems atsisakinėjo mokėti mano lėšas, o antstolio D. Kisieliaus patvarkymą nusprendė vykdyti. Abiem atvejais aš turto tariamai neperdaviau. Todėl abu patvarkymus turėtų atsisakyti vykdyti, o ne 1.

Kaip taip galėjo nutikti? - Teismas šioje byloje arba neįrašė bylos dalyvių į LITEKO sistemą, arba teisėja V. Valeckaitė juos neteisėtai pašalino, teismui to nenutarus.
Dėl tokio stebuklo, kurio dar nematė nė vienas mano pažįstamas advokatas, 2017.10.05 teisėjai V. Valeckaitei pareiškiau nušalinimą, pranešiau apie tai teismo pirmininkei L. Braždienei ir paprašiau administracine tvarka patikrinti šios bylos nagrinėjimą.
Teisėja V. Valeckaitė tęsė bylos nagrinėjimą, neteisėtai nekreipdama dėmesio į jai pareikštą nušalinimą. 2017.10.30 jai pareiškiau antrą nušalinimą. Vėl raštu apie tai pranešiau teimo pirmininkei L. Braždienei. Ir vėl niekas nevyksta. Aš šioje situacijoje sveiko proto jau nebematau. Gal Teisėjų etikos ir drausmės komisija suras šių teisėjų sveiką protą? Beje, L. Braždienė yra Teisėjų tarybos narė.

Z. Vaišvila vėl priverstas kreiptis į Prezidentę ir dėl 19-us metus teisėja dirbančios tokios "neatidžios" V. Valeckaitės.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma iš 7 narių. 2 skiria Respublikos Prezidentas, 1 - Seimo pirmininkas, 4 - Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas ir Seimo pirmininkas šios komisijos nariais skiria visuomenės atstovus. Kokia visuomenė juos pasiūlo? Kodėl juos teikia Prezidentas, kuris ir taip skiria bei atleidžia teisėjus? Visuomenės atstovavimas šioje komisijoje turi būti tikras. Todėl kreipiamės į žmogaus teisių gynimo organizacijas, kviesdami susirinkti ir nuspręsti dėl tokio atstovavimo tiek teisėjų, tiek LRT, tiek kitose mūsų valstybės svarbiose institucijose.

Vargu ar kas pasakys, kad LRT dirbanti Rita Miliūtė, prezidentės D. Grybauskaitės deleguota į Teisėjų garbės teismą, nagrinėjantį Teisėjų etikos ir drausmės komisijos iškeltas teisėjų drausmės bylas, yra nešališka visuomenės atstovė.

Manau, kad tik tie, kurie realiai atstovauja mūsų piliečius, gindami jų teises, turi moralinę teisę būti visuomenės atstovais šiose svarbiose mūsų valstybei ir piliečiams institucijose.

Kreipiamės ir į Teisėjų tarybą, kviesdami pritarti šiai mūsų iniciatyvai ir drauge kreiptis į Seimą dėl atitinkamų Teismų įstatymo pakeitimų. Bendras veikimas, skaidrumo teismų veikloje siekiant ne akcijomis, o bendrais veiksmais, neabejotinai padidintų tarpusavio pasitikėjimą ir visuomenės pasitikėjimą teismais.


Skaitytojo pastaba

Andriukas dviratukas

Nebūtina keisti Įstatymą. Nesvarbu kas pasirašo Komisijos narius. Svarbu kad pasirašytų tą, ką renkasi visuomenė, nuo kurios juos iariamai skiria. Kokia visuomenė tą bepasirašytų, vis bus blogai... Nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė to neteisėtai vengia. Juk Įstatymas jau įpareigoja skirti būtent visuomenės atstovus, o ne jos pačios.
Buvusius teisėjus vaizduoja visuomenės atstovais komisijose, tame tarpe ir šioje.
Už tai reikalaukite atstatydinti nusikaltėlę prezidentę Dalią Grybauskaitę.
2014.01.09 jau to reikalavoteSeimo. Anas tą prašymą "palaidojo" "Komitetuose". Ten tąso iki šiol. Reikalaukite atsakyti už tai.

Kas yra tie antstoliai, kuriuos V. Valeckaitė išmetė iš bylos? Ar jie susiję su sukčiumi antstoliu D. Kisieliumi?
Antstolių patvarkymas mokėti jiems yra privalomas visiems, o ne vien Zigmui. Jei UAB "Admivita" nemokėjo jiems Zigmo pinigų, tuomet antstoliai gali reikalauti juos bausti. Kodėl nereikalauja? Gal jie suokalbyje?